Susidūrę su gatvėse didėjančiu nepasitenkinimu, pareigūnai
paskelbė padidintą parengtį saugumo pajėgose, numatant protestus,
taip pat artėjant „Vasario 17-osios revoliucijos“, nulėmusios
M. Gaddafi nuvertimą ir jo nužudymą 2011 metų spalį, antrųjų
metinių minėjimams.
Opozicijos judėjimai kelia įvairius reikalavimus: pradedant
draudimu ankstesnio režimo pareigūnams užimti viešuosius postus,
baigiant ginkluotų brigadų paleidimu ir aukštojo mokslo sistemos
reforma.
Per protestus skanduojami šūkai tampa vis labiau panašūs į
skambėjusius per sukilimą prieš M. Gaddafi: „Žmonės reikalauja
nuversti (naująjį) režimą.“
Tripolyje buvo platinami atsišaukimai su raginimais surengti
„liaudies sukilimą“ ir pradėti pilietinio nepaklusnumo akcijas,
siekiant nuversti esamą režimą.
Libijos gyventojai pradėjo kaupti maisto ir degalų atsargas,
numatydami visišką gyvenimo šalyje paralyžių po vasario 15-osios
protestų.
Kol kas neaišku, kas platina tuos atsišaukimus ir ragina rengti
protestus, tačiau Libijos pareigūnai ir kai kurios organizacijos,
įskaitant islamistų grupuotes, kaltina ankstesnio režimo likučius
siekiant „pasėti netvarką ir nestabilumą“.
Libijos rytiniame Bengazio mieste, kuris buvo sukilimo prieš
M. Gaddafi lopšys, raginimus protestuoti per socialinius tinklus
platino keli judėjimai, palaikomi federalizmo šalininkų ir
įvairių pilietinės visuomenės organizacijų.
„Šie raginimai rengti demonstracijas yra pateisinami dėl
susikaupusių problemų, tokių kaip infliacija, didelės išlaidos
pragyvenimui ir didelis jaunimo nedarbas“, - buvęs M. Gaddafi režimo
politinis kalinys Mohamedas al Mufti sakė
naujienų agentūrai AFP.
„Šis judėjimas taip pat yra politiškai motyvuotas, žinant jų
reikalavimus išsaugoti federalizmą ir iššūkius, kylančius dėl
asamblėjos ir vyriausybės sprendimų bei pasirinkimų“, - pridūrė
jis.
Politikos aktyvistas Zahia Attia sakė
„surengsiantis sėdimąjį protestą ir organizuosiantis taikias
protesto eitynes, smerkiant nacionalinės asamblėjos nesugebėjimą
pasiekti pažangos sprendžiant įvairius klausimus, tokius kaip
nacionalinis susitaikymas, išteklių paskirstymas ... ir
konstitucijos rašymas“.
Tuo tarpu naujoji Libijos valdžia stengiasi mokytis iš
incidentų kaimyniniame Egipte, kur praeitą mėnesį kilo kruvinos
riaušės, minint revoliucijos, nuvertusios autoritarinį prezidentą
Hosni Mubaraką, pradžios antrąsias metines.
Libijos pareigūnai surengė kelis posėdžius, organizuodami
vasario 17-osios iškilmes, taip pat ruošdamiesi sustiprinti saugumą
prieš vasario 15-ąją planuojamas demonstracijas.
Libijos vidaus reikalų ministras Ashuras Shwayelas sakė nuogąstaujantis, kad „vasario 15-osios protestai
nebus taikaus pobūdžio“, tačiau tvirtino, kad „kiekvienas pilietis
turi teisę reikšti savo politinę nuomonę“.
Libijos muftijus, kuris yra aukščiausias šalies dvasinis
autoritetas, taip pat ragino, kad demonstracijos būtų taikios.
Pilietinių judėjimo sambūrio narys Amoras Bushala sakė, kad jo organizacija dalyvaus vasario 15-osios
demonstracijos „tik tuomet, jeigu jos bus taikios“.
„Raginimai turi būti sutelkti į revoliucijos proceso
ištaisymą, o ne tapti iššūkiu nacionalinei asamblėjai arba
vyriausybei, kurios yra teisėtos institucijos“, - aiškino jis.
Socialinių tinklų, tarp jų „Facebook“, vartotojai reiškė
nepritarimą raginimams protestuoti prieš vyriausybę ir nacionalinę
asamblėją, tvirtindami, kad „šios institucijos yra teisėtos ir
nėra priežasties jas ginčyti“.
Tačiau IT specialitas Hadjas Ahmedas Muldi sakė, kad vis daugiau libių pritaria raginimams protestuoti.
„Praėjus 16 mėnesių po Gaddafi nuvertimo nevyksta jokių
pokyčių, o (naujoji) vyriausybė nesugebėjo užtikrinti saugumo
arba atkurti valstybės autoriteto“, - apgailestavo 54 metų vyras,
gyvenantis Tripolyje.