„Ar galime mes apsiginti bent savaitę?“ - klausia Švedijos
Karališkoji karo mokslų akademija pranešimo pavadinime.
Švedija nėra NATO narė; karinėje srityje ji laikosi
neprisijungimo politikos, tačiau dalyvauja Aljanso partnerystės
taikos labui programoje.
Panašiai, kaip šiame pranešime, šių metų sausį
žiniasklaidoje komentavo Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas
Sverkeris Goransonas, kuris sakė, kad ši
Skandinavijos šalis galėtų sulaikyti puolimą tik „apie savaitę“.
Taip S. Goransonas kalbėjo tuo metu, kai vėl buvo sumažintas gynybos
biudžetas.
Akademijos 2011 ir 2012 metais atlikta studija patvirtino karo
vado vertinimą.
„Mes manome, kad kariškiai neturi patikimos galimybės apginti
visą Švediją... Galimos atakos prieš Švediją atveju, mums
visuomet reikėtų pagalbos iš užsienio“, - nurodoma Akademijos
pranešime.
„Mes manome, kad valdžia turėtų kuo greičiau atlikti studiją
apie tokios pagalbos sąlygas ir galimybes, jog potenciali krizė
Baltijos regione būtų greitai išspręsta bei išvengta bet kokių
karo veiksmų“, - rašoma pranešime.
Akademija pabrėžia, jog trūksta personalo, logistinių
pajėgumų kariuomenei aprūpinti, priešlėktuvinės gynybos ir
prieštankinės ginkluotės bei lėktuvų. Taip pat pažymima, kad
Gotlando sala Baltijos jūroje, tarp pietų Švedijos ir Latvijos,
būdama strategiškai labai svarbi, yra pažeidžiama.
Vis dėlto daroma išvada, kad „kariniai pajėgumai tarptautinėms
operacijoms vykdyti yra geri, net labai geri“.
Švedijos 2013 metų biudžete gynybai skiriama tik 1,2 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP); šis lygis nepaliaujamai mažėja -
2007 metais jis buvo 1,5 proc. BVP.