JT generalinis sekretorius: „Šiaurės Korėja nuėjo per toli“

Per spaudos konferenciją Madride Ban Ki-moonas sakė, kad krizė Korėjos pusiasalyje, kurios niekas nenori, galėtų turėti labai rimtų pasekmių.

Šį perspėjimą JT vadovas išsakė ketvirtadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras pranešė, kad Pchenjanas savo rytinėje pakrantėje dislokavo raketą.

Dar anksčiau Šiaurės Korėja atnaujino grasinimus JAV teritorijoje surengti branduolinę ataką, bet manoma, kad Pchenjano raketos dar nepritaikytos branduoliniams kariniams užtaisams gabenti. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, kad JAV ėmėsi „visų reikiamų atsargos priemonių“.

Ban Ki-moonas sakė, kad „branduoliniai grasinimai yra ne žaidimas, tai labai rimta (...) Manau, kad jie (Šiaurės Korėja) su savo retorika nuėjo per toli“. JT generalinis sekretorius ragino visas krizės šalis „nuraminti šią situaciją ir pradėti dialogą“.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad Pchenjano bandymai „pažeisti JT Saugumo Tarybos sprendimus yra kategoriškai nepriimtini“.

„Tai radikaliai komplikuoja, o gal net praktiškai panaikina galimybes atnaujinti šešiašales derybas“, - ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Derybos tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, JAV, Rusijos, Kinijos ir Japonijos paskutinį kartą buvo surengtos 2008 metų pabaigoje.

Japonija teigia, kad glaudžiai bendradarbiauja su JAV ir Pietų Korėja ir stebi Šiaurės Korėjos veiksmus. Vyriausybės atstovas sakė, kad Japonija pasiruošusi blogiausiam scenarijui.

Jungtinės Valstijos imasi „visų būtinų priemonių“, atsižvelgdamos į grėsmes, kylančias iš Šiaurės Korėjos, Baltieji rūmai pareiškė ketvirtadienį.

Paklaustas apie Šiaurės Korėjos akivaizdžias pastangas pervežti vieną vidutinio nuotolio raketą į savo rytų pakrantę, Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney nurodė, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracijai žinoma apie šiuos pranešimus, tačiau išsamiau pakomentuoti atsisakė.

Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Kwan-Jinas anksčiau sakė, kad ta raketa gali nuskrieti „nemažą atstumą“, tačiau nepasiektų JAV žemyninės dalies. Jis nurodė įstatymų leidėjams, kad raketą „gali būti ketinama paleisti per bandymą arba surengti karines pratybas“.

„Tai, ką matome dabar, yra pažįstamas Šiaurės Korėjos scenarijus - apgailėtinas, tačiau pažįstamas“, - J. Carney sakė skrisdamas prezidento lėktuvu „Air Force One“, B. Obamai grįžtant į Vašingtoną iš lėšų rinkimo kelionės Kalifornijoje.

Šiaurės Korėja, įtūžusi dėl naujų Jungtinių Tautų (JT) sankcijų ir bendrų JAV bei Pietų Korėjos karinių pratybų, pastarosiomis savaitėmis paskelbė virtinę apokaliptinių grasinimų branduoliniu karu.

Pchenjano ginkluotosios pajėgos anksčiau nurodė gavusios galutinį leidimą imtis karinių veiksmų prieš JAV, galbūt panaudojant atominius ginklus.

Nors panašių grasinimų salvės sklisdavo iš komunistinės Šiaurės Korėjos ir anksčiau, J. Carney pažymėjo, kad jos vis tiek kelia „aiškų susirūpinimą“.

„Mes imamės visų būtinų atsargumo priemonių, - pridūrė jis. - Stebime tiek veiksmus, kurių imamasi, tiek Šiaurės Korėjos vadovybės pareiškimus. Taip pat imamės apdairių priemonių, atsakydami į tą veiklą ir tuos pareiškimus.“

Pasak Baltųjų rūmų atstovo, tokie „veiksmai ir provokuojanti retorika tik dar labiau izoliuos Šiaurės Korėją, pakenks Šiaurės Korėjos ekonomikai, atblokš atgal bet kokias pastangas, kurių šiaurės korėjiečiai gali norėti imtis dėl grįžimo į tautų bendriją“.

Tačiau J. Carney pakartojo, kad Pchenjanas „turi tam prieinamą kelią, jeigu siekia pagerinti savo ekonomiką ir uoliai stengsis vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus“.

„Grasinimai ir provokuojantys veiksmai nesuteiks KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai) saugumo, tarptautinės pagarbos ir ekonomikos plėtros, kurių ji siekia“, - pažymėjo jis.