Šiaurės Korėja į pakrantę pervežė antrą raketą (papildyta)

Gynybos ministerija, kuri dieną prieš tai patvirtino vienos raketos pervežimą, atsisakė komentuoti šį naują pranešimą.

„Buvo patvirtinta, kad Šiaurės Korėja šios savaitės pradžioje dvi vidutinio nuotolio raketas „Musudan“ traukiniu pervežė į rytinę pakrantę ir užkėlė jas ant transporto priemonių, aprūpintų (raketų) leidimo įrenginiais“, - sakė minėtas pareigūnas, kurį citavo „Yonhap“.

Pranešama, kad Pietų Korėja dislokavo du karinius laivus su priešraketinės gynybos sistemomis, kurie seks Šiaurės Korėjos raketas, informuoja BBC.

Kariuomenės pareigūnai Pietų Korėjos žiniasklaidai penktadienį sakė, kad du laivai gali būti dislokuoti rytinėje ir vakarinėje pakrantėje. Neįvardijami pareigūnai teigė, kad laivai stebės padėtį, ir jei Šiaurės Korėja paleistų raketą, jie sektų jos trajektoriją.

Ketvirtadienį Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras pranešė, kad Šiaurės Korėja dislokavo raketą savo rytinėje pakrantėje. Penktadienį pasirodė nepatvirtinti pranešimai, kad Pchenjanas dislokavo dvi raketas ir jas užtaisė paleidimui. Manoma, kad tai vidutinio nuotolio raketos "Musudan", kurios galėtų pasiekti JAV teritoriją Guamo saloje. Ketvirtadienį JAV pranešė, kad saloje dislokuos priešraketinės gynybos sistemą.

Seulas teigia, kad Šiaurės Korėja raketas galėjo parengti bandymui, o ne priešiškiems veiksmams.

Vašingtonui ir Pchenjanui jau kelias savaites keičiantis vis griežtesniais perspėjimais ir grasinimais, JAV politikos formuotojai tikisi neleisti šiai krizei peraugti į karą, tačiau išlaikyti tvirtą poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Šiaurės Korėja yra pagarsėjusi savo dramatiškais pareiškimais, tačiau pastarosiomis dienomis Jungtinėse Valstijose, Pietų Korėjoje ir Japonijoje nuvilnijo nerimas, kai Pchenjanas pagrasino branduoliniu karu ir veikiausiai nusprendė perkelti vieną vidutinio nuotolio raketą į savo rytinę pakrantę.

Jungtinės Valstijos praeitą mėnesį žengė precedento neturintį žingsnį, paskelbdamos, kad sunkiai susekami Amerikos strateginiai bombonešiai B-2, galintys nešti branduolinius ginklus, dalyvavo bombardavimo pratybose Pietų Korėjoje. Tikėtina, kad šis ir kiti Vašingtono veiksmai iš dalies turėjo tapti padrąsinimus Jungtinių Valstijų sąjungininko Seulo naujai administracijai.

Vienas aukštas JAV pareigūnas tvirtino, jog toks jėgos demonstravimas buvo reikalingas, siekiant paveikti Šiaurės Korėją, tačiau pridūrė, kad Vašingtonas taip pat nori sumažinti įtampą ir galimų klaidų potencialą.

„Niekas neturėtų galvoti, kad atsidūrėme prie karo slenksčio - bent jau šiuo metu, ir padarysime viską, ką galime, kad to išvengtume“, - pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP.

Pareigūnas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos lieka įsipareigojusios kasmet rengti bendras karines pratybas su Pietų Korėja, kurios šiemet baigsis balandį ir kuriose dalyvavo B-2 bei kiti modernūs lėktuvai. Tačiau tikėtina, kad Vašingtonas „mažiau viešins mūsų pratybų veiksmus“.

Pentagonas trečiadienį paskelbė ketinantis paspartinti sausumoje bazuojamų priešraketinės gynybos sistemos THAAD baterijų dislokavimą Guame, siekiant apsaugoti šią JAV Ramiojo vandenyno teritoriją, tačiau nurodė, kad tie veiksmai yra gynybinio pobūdžio.

JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland neigė, kad Vašingtonas keičia toną, tačiau pažymėjo, kad padėtis „neturėtų dar labiau įkaisti“ ir kad Jungtinės Valstijos atviros „kitokiam kursui“, jeigu Šiaurės Korėja pakeis savo taktiką.

Susirūpinimą didina faktas, kad Jungtinės Valstijos menkai pažįsta Kim Jong Uną - trečios kartos Šiaurės Korėjos lyderį, kuriam, kaip manoma, dar nėra sukakę 30 metų.

Komunistinės valstybės lyderis, atėjęs į valdžią 2011 metų pabaigoje po savo tėvo Kim Jong Ilo mirties, iki šiol yra susitikęs tik su keliais užsieniečiais, tarp jų JAV krepšinio žvaigžde Dennisu Rodmanu.

JAV analitinio centro - Užsienio ryšių tarybos - vyriausiasis bendradarbis Scottas Snyderis laikosi nuomonės, kad Jungtinių Valstijų veiksmai tikriausiai jau pakankami, kad pasiųstų aiškią žinią Šiaurės Korėjai, kuri vasarį išbandė jau trečią savo branduolinį užtaisą, nepaisydama tarptautinių perspėjimų.

Tačiau S. Snyderis pažymėjo, jog Vašingtonas nedemonstravo beveik jokių paskatų mažinti temperatūrą šioje priešpriešoje, o Pchenjanas veikiausiai dar ne visas savo kortas paklojo ant stalo.

„Man susidarė įspūdis, kad šiaurės korėjiečiai gavo šią žinią. Šiuo metu problema ta, jog šiaurės korėjiečiai jau žengia nustatytu veiksmų keliu“, - aiškino ekspertas.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikė Bonnie Glaser sakė, kad Jungtinės Valstijos turėjo didesnę veiksmų laisvę, atskleisdamos savo karinius veiksmus, baigiant svarbų pratybų su Pietų Korėja etapą.

Tačiau ji nurodė, kad JAV negalėjo siųsti kitokių ženklų Šiaurės Korėjai, išskyrus rodančius, kad Vašingtonas tebelaiko atvėręs duris dialogui.

„Nenorime apdovanoti jų už grasinimus, ir nemanau, kad iš tikrųjų turėtume siūlyti kažką nauja, jiems nedemonstruojant jokių žingsnių įtampos mažinimo link“, - pažymėjo B. Glaser.

Kurtas Campbellas, vasarį atsistatydinęs iš JAV valstybės sekretorės pavaduotojo Rytų Azijos reikalams posto, teigia, kad prezidento Baracko Obamos administracija sąmoningai pasiuntė „dvejopą žinutę“ Šiaurės Korėjai.

Vašingtonas perspėjo Šiaurės Korėją, tačiau taip pat pažymėjo neįžvelgiantis didesnio Pchenjano karinės galios stiprinimo.

„Manau, kad jie (JAV administracija) elgiasi taip, kad nesusiklostytų aplinkybės, kai padėtis eskaluotųsi už taško, kai ji dar gali būti veiksmingai valdoma, - K. Campbellas sakė Johnso Hopkinso universitete. - Tai vienas iš pavojingiausių regionų pasaulyje. Jis lengvai įsiplieskiantis, smarkiai ginkluotas, todėl reikia veikti itin atsargiai.“