1994 metais deklaruotas Lietuvos siekis prisijungti prieš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 2004-aisiais tapo realybe.
Jau ne tiktai JAV prezidento G.W.Busho žodžiai „Tas, kas pasirinks Lietuvą priešu, taps ir Amerikos priešu”, bet ir NATO sutartis saugo Lietuvą.
Ir ne tiktai popieriuje, bet ir realybėje: danguje patruliuoja NATO naikintuvai, Aljanso strategai 2010 metais į gynybos planą „Eagle Guardian” įtraukė Baltijos valstybes.
Šiemet pirmą kartą Lietuvoje vyks pratybos, kurių metu Aljanso narės mokysis veikti pagal garsųjį 5-ąjį sutarties straipsnį – vienos NATO narės užpuolimas prilygsta visų narių užpuolimui.
Per rudenį vyksiančias pratybas „Tvirtas džiazas 2013” („Steadfast Jazz 2013”) dešimtys Aljanso šalių ketina parodyti, kad Baltijos šalis realaus konflikto atveju gintų galinga jėga.
Ką besikeičiantis Aljansas reiškia ne tik mums, bet ir pasauliui? Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku.
– Praėjus 9 metams nuo įstojimo į NATO daug kas kalba, kad Lietuva pasirinko teisingą kelią, kad tai mūsų vienintelė galimybė užtikrinti saugumą. Kokius pagrindinius naudos kriterijus įvardytumėte?
– Manau, kad pasirinkimas teisingas, nes Lietuva saugumą užsitikrina ne tik savo, bet ir Aljanso pajėgomis. NATO oro policija – puikus to pavyzdys.
Be to, mūsų kariai gavo neįkainojamos patirties tarnaudami misijose, NATO štabuose, galėjo pasisemti ir praktinės naudos. Turėjome galimybę bent dalį savo kariuomenės perginkluoti modernia technika.
– Minėjote, kad NATO stipri tik tiek, kiek mes prisidedame ją stiprindami. O kaip Lietuva stiprina Aljansą? Ar pakankamai prisideda?
– NATO stiprumas išties susideda iš kiekvienos narės dalyvavimo. Ir mes prisidedame, kaip jau minėjau, dalyvaudami misijose, mokydami kitus, perduodami savo indėlį ne NATO šalių kariuomenėms.
Iš tikrųjų turime vieną problemą – per pastaruosius 4 metus buvo gerokai sumažintas finansavimas gynybai. Bet tai tam tikra praeitis, nes biudžetas realiai jau išaugęs 6 proc., o iki 2016 m. numatyta skirti iki 1 proc. BVP.
– Bet juk per 9 metus tokių įsipareigojimų būta ne vieno ir ne dviejų. Ar tai nerodo mūsų požiūrio į Aljansą? Kodėl taip buvo?
– Iš tikrųjų buvo įvairių aplinkybių. 2008 m. buvome skyrę per 1,2 mlrd., vėliau biudžetas sumažėjo iki 800 mln. litų. Dabar kritimas sustabdytas ir tai turi būti tęsiama ateityje, nes yra įsipareigojimai.
Manau, kad kritimą lėmė buvusios Vyriausybės požiūris.
O ekonominė krizė yra labiau pasiteisinimas, nes ji buvo ir Latvijoje, ir Estijoje, bet ten tokio sumažėjimo nebuvo.
– Net kai kalbate apie tą vieną procentą, iš kur ketinama paimti pinigų, kai jų daug kam trūksta?
– Manau, kad visos sritys pajus finansavimo augimą naudojant įvairius išteklius. Kitose srityse galima naudotis ES pinigais, krašto apsaugoje – nacionalinio biudžeto lėšomis.
Juk tam tikrą duoklę mūsų šalies biudžetui atiduoda ir Lietuvos kariuomenė, kuri, pavyzdžiui, atlieka gelbėjimo ir paieškos, išminavimo darbus.
Tam tikrą ekonominį prieaugį gauname iš NATO tranzito per Lietuvos teritoriją į arba iš Afganistano.
– NATO baigia savo ambicingiausią misiją Afganistane, naujų tokio dydžio misijų nenumatyta. Lietuvoje dalyvavimas misijose dažnai motyvuojamas tuo, kad mainais Aljansas mums skiria oro policiją. Ar jai nekils grėsmė, kai baigsis misijos?
– Ne, tai yra susiję dalykai, bet NATO nėra turgus. Tai yra išmaniosios gynybos pavyzdys, kai kitos šalys, turėdamos pajėgumų, kurių neturime, skiria juos mums.
Keičiantis misijoms arba mažėjant jų tempui yra kitas bendradarbiavimo aspektas – pratybos. Galiausiai Čikagoje pasiektas susitarimas bent iki 2018-ųjų išlaikyti oro policijos misiją nenutrūks, nes ši misija pateikta kaip vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių.
Be to, esame ir toliau pasiruošę dalyvauti NATO misijose.
– Kalbant apie ateities misijas. Štai JAV ne taip seniai pradėjo strateginių pajėgų perskirstymą iš Europos į Azijos regioną.
Ar pritartumėte JAV gynybos sekretoriaus siūlymui, kad NATO galėtų prisidėti prie saugumo stiprinimo Azijoje? Ar NATO turėtų būti Tolimuosiuose Rytuose?
– Šiame mažame pasaulyje, kur viskas susiję, NATO bendradarbiavimas plečiasi į kitus žemynus.
Ir man visiškai suprantama šiandieninė JAV pozicija, kai iškyla naujų papildomų grėsmių Azijoje, ypač Šiaurės Korėjoje. Židiniai, kylantys už Europos ribų, svarbūs ir Lietuvai. Tad jei kiltų toks poreikis, Lietuva galėtų dalyvauti ir operacijose tokiuose tolimuose regionuose.