„Pažangos ataskaitoje, kurią priėmėme šiandien, sutikome įkurti greitojo reagavimo komandas, kurios gali padėti apsaugoti pačios NATO sistemas“, - nurodė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.
„Šie kibernetinės gynybos pajėgumai turėtų būti visiškai veikiantys iki (ateinančio) rudens, - A. F. Rasmussenas sakė per spaudos konferenciją. - Tai yra pirmoji fazė. Antroji fazė bus žvilgsnis į tai, kaip Aljansas gali reaguoti į sąjungininkų, patiriančių kibernetines atakas, prašymus.“
A. F. Rasmussenas pabrėžė, kad kibernetinis saugumas ir nuo šiuolaikinių karo metodų neatsiejamų elektroninių informacijos sistemų apsauga tebėra visų 28 NATO šalių atsakomybė.
Tačiau „tai rimtas iššūkis <...> galintis sukelti niokojančių padarinių“, pridūrė jis ir pažymėjo, kad praėjusiais metais NATO patyrė daugiau nei 2,5 tūkst. tokių atakų.
„Ataka prieš vieną sąjungininkę, jeigu ji nėra greitai atremiama, gali paveikti mus visus“, - pastebėjo Aljanso vadovas.
Kibernetinis saugumas yra viena iš svarbiausių temų per dvi dienas vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje.
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, dalyvaujantis pirmajame NATO ministrų susitikime nuo jo paskyrimo į šį postą, šeštadienį apkaltino Kiniją vykdant kibernetinį šnipinėjimą prieš Jungtines Valstijas.
Šie kaltinimai nuskambėjo po to, kai vienoje amerikiečių ataskaitoje buvo konstatuota, jog esama įrodymų apie didelio masto Kinijos šnipinėjimo kampaniją prieš pagrindinius JAV gynybos kontraktininkus ir vyriausybines agentūras.
