„Pažangos ataskaitoje, kurią priėmėme šiandien, sutikome
įkurti greitojo reagavimo komandas, kurios gali padėti apsaugoti
pačios NATO sistemas“, - nurodė Aljanso vadovas Andersas Foghas
Rasmussenas.
„Šie kibernetinės gynybos pajėgumai turėtų būti visiškai
veikiantys iki (ateinančio) rudens, - A. F. Rasmussenas sakė per
spaudos konferenciją. - Tai yra pirmoji fazė. Antroji fazė bus
žvilgsnis į tai, kaip Aljansas gali reaguoti į sąjungininkų,
patiriančių kibernetines atakas, prašymus.“
A. F. Rasmussenas pabrėžė, kad kibernetinis saugumas ir nuo
šiuolaikinių karo metodų neatsiejamų elektroninių informacijos
sistemų apsauga tebėra visų 28 NATO šalių atsakomybė.
Tačiau „tai rimtas iššūkis <...> galintis sukelti niokojančių
padarinių“, pridūrė jis ir pažymėjo, kad praėjusiais metais NATO
patyrė daugiau nei 2,5 tūkst. tokių atakų.
„Ataka prieš vieną sąjungininkę, jeigu ji nėra greitai
atremiama, gali paveikti mus visus“, - pastebėjo Aljanso vadovas.
Kibernetinis saugumas yra viena iš svarbiausių temų per dvi
dienas vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso
būstinėje Briuselyje.
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis,
dalyvaujantis pirmajame NATO ministrų susitikime nuo jo paskyrimo į
šį postą, šeštadienį apkaltino Kiniją vykdant kibernetinį
šnipinėjimą prieš Jungtines Valstijas.
Šie kaltinimai nuskambėjo po to, kai vienoje amerikiečių
ataskaitoje buvo konstatuota, jog esama įrodymų apie didelio masto
Kinijos šnipinėjimo kampaniją prieš pagrindinius JAV gynybos
kontraktininkus ir vyriausybines agentūras.