Tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis priemonėmis Damaską remianti Maskva kartu su Vašingtonu gegužę sutarė susodinti abi konflikto puses prie taikos derybų stalo Ženevoje.
Vis dėlto įtariama, kad Kremlius tiesiog sieks išlaikyti B. al-Assadą valdžioje, rašo "Lietuvos rytas". Juolab kad režimo pajėgos iš sukilėlių ką tik perėmė strategiškai svarbų Kusairo miestą prie sienos su Libanu.
Pasitikėjimas Rusija Vakaruose iš tiesų beveik visiškai ištirpęs. O tai lemia Sirijos opozicijos pasakojimai apie susitikimus su Rusijos diplomatais, pažadai B. al-Assadui atgabenti galingų raketų sistemų. Galiausiai nestinga įrodymų, kad rusai apmoko Sirijos karius.
„Labiausiai baiminamės, kad rusai mus apgaus”, – pareiškė vienas Prancūzijos diplomatas.
Į sukilėlius žvelgia abejingai
Prie ilgo stalo Rusijos užsienio reikalų ministerijoje susėdę Sirijos opozicijos lyderiai vis žadėjo: apsaugosime Maskvos interesus, jei sutiksite, kad B. al-Assadas turi pasitraukti.
Bet Rusijos pareigūnai svečių klausėsi akmeniniais veidais.
Kai sirai baigė, stojo tyla.
„Rusai mūsų klausėsi, bet nieko nesakė. O kai baigėme kalbėti, mums tiesiog buvo pasakyta, kad Maskva gerbia žmogaus teises, ir parodytos durys”, – prisiminė opozicinės Laisvosios Sirijos armijos atstovas Rusijos sostinėje Mahmoudas al-Hamza.
Šis susitikimas vyko praėjusių metų liepos mėnesį, o panašių pokalbių buvo ir daugiau.
Bet Rusijos žinia pasauliui nesikeitė. Prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iki šiol kartoja: Sirijos žmonės turi patys lemti savo šalies ateitį.
Stumia savo opoziciją
Nors Sirija – bene paskutinė karinė Rusijos sąjungininkė Artimuosiuose Rytuose, Maskva vis aiškina, kad Kremliaus tikslas tėra sustabdyti kraujo liejimąsi.
„Mūsų noras – kad liautųsi skausmas. Nesirenkame jokių kandidatų būsimai pereinamajai vyriausybei ir neremiame jėgų, kurios siekia ją suformuoti”, – „Reuters” teigė vienas rusų diplomatas.
Vis dėlto Vakaruose žvelgiama į praeitį, kuri liudija, kad Maskva sieks prie derybų stalo pasiųsti fiktyvios opozicijos, kuri iš tiesų yra lyderio B. al-Assado kontroliuojamos sistemos dalis, atstovų.
Esą tokiame kontekste visai kitokią prasmę įgauna S. Lavrovo praėjusią savaitę išsakyta nuomonė, esą „derybose turi būti reprezentuojamos visos opozicinės grupės, įskaitant vidaus opoziciją”.
Pavyzdžiui, Maskva keliskart jau derėjosi su Hassanu Abdeliu Azimu ir jo Nacionaliniu koordinavimo komitetu demokratiniams pokyčiams. Sukilėlių teigimu, šią grupuotę įkūrė pats B. al-Assadas.
Kremlius į Sirijos opoziciją taip pat bandė prastumti rusiškai kalbantį vicepremjerą Qadri Jamilą.
Bet pastarasis pernai keliskart viešėjo Maskvoje kaip oficialus valdžios atstovas.
„Maskva jau žino, kad B. al-Assadas nebegali likti valdžioje, tačiau Rusija visomis priemonėmis siekia jį pakeisti žmonėmis, kurie nesutraukytų tvirtų dvišalių ryšių”, – sakė M. al-Hamza.
Neaiškumas naudingas
Be to, Rusija aiškinimus, kad neremia Sirijos valdžios, palydėjo režimui nusiųsdama pažangių priešlaivinių raketų. Savo eilės bent oficialiai laukia ir raketų sistemos S-300 bei 12 naikintuvų MiG-29MM2.
Dar viena galios demonstracija tapo keturi iš Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno į Viduržemio jūrą gegužę pasiųsti kariniai laivai. Jie čia prisijungs prie laivyno ties Sirijos krantais.
Taip viešai remdama Damaską Maskva parodo nenorinti, kad B. al-Assadas savo dienas valdžioje baigtų kaip Libijos lyderis Muammaras Gaddafi.
Vis dėlto analitikai pastebi, kad visi šie pranešimai apie Sirijai esą gabenamą ginkluotę ir karinių laivų judėjimą tiesiog gerina Rusijos pozicijas santykiuose su Vakarais.
„Tai, kas vykdoma Sirijos klausimu, labiau susiję ne su asmeniniais pažadais B. al-Assadui, o su Rusijos ir Vakarų galios žaidimais”, – teigia žurnalo „Russia in Global Affairs” redaktorius Fiodoras Lukjanovas.
„Galbūt tais laivais gabenama įranga S-300 sistemoms, o galbūt ir ne. Kuo mažiau aiškumo, tuo geriau Rusijai – dabar viskas gali būti panaudota derybose”, – priduria ekspertas.
Bendradarbiavimą nulėmė šaltasis karas
Saugumo ryšiai tarp Damasko ir Maskvos sužydėjo dar per šaltąjį karą. Sovietų Sąjunga pirmoji pradėjo tiekti ginkluotę B. al-Assado tėvui Hafezui, valdžią perėmusiam 1971 metais.
1973 metais Maskva apginklavo Egipto ir Sirijos karinę koaliciją, kuri netikėtai užpuolė Izraelį per vadinamąjį Jom Kipuro karą.
O kai Egipto lyderiai atsisuko į Vašingtoną ir iš šalies išspyrė sovietų patarėjus, Sirija pasiliko Maskvos stovykloje.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, dvišalė draugystė iš pradžių strigo dėl Sirijos skolų, kurios lėmė bendradarbiavimo karinėje srityje įšaldymą. Tačiau 2005 metais Rusija nurašė 13,4 mlrd. dolerių siekusią skolą.
Nuo to laiko bendradarbiavimas itin glaudus. Manoma, kad dalis B. al-Assadui ištikimų karių buvo apmokyti Rusijoje.