„Pavojų daug visur, svarbu išmokti juos valdyti ir numatyti. Darai viską, kad būtų saugu, bet kartais numatyti yra sunku”, – prieš išvykdamas į ekspediciją Nangaparbate kalbėjo 44 metų vilnietis E. Markšaitis.
Šiais metais lietuvis vos išvengė mirties per pūgą Prancūzijos Alpėse, bet negailestingas likimas jį pasivijo Šiaurės Pakistane.
Į stovyklą įsiveržė žudikai
Kartu su septyniolika bendraminčių iš įvairių šalių į Himalajus išvykęs E. Markšaitis ir Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas 30-metis Saulius Damulevičius gerai žinojo: kopdamas į 8126 metrų aukščio kalną žūsta kas šeštas alpinistas.
„Pažiūrėk į kairę – kalnas žudikas”, – skelbia Nangaparbato papėdėje pritvirtinta iškaba. Alpinistai iš čia negrįžta dėl atšiaurių gamtos sąlygų.
Bet šįkart buvo kitaip. Šeštadienio vakarą į 4 kilometrų aukštyje įrengtą alpinistų stovyklą pakilo maždaug 20 žudikų. Talibano teroristai nužudė dešimt užsieniečių alpinistų ir pakistanietį gidą.
Be lietuvio, užpuolikai nušovė tris ukrainiečius, du slovakus, du kinus, nepalietį bei JAV ir Kinijos pilietybę turintį alpinistą.
Pirminiais duomenimis, į bazinę stovyklą nusileidęs E. Markšaitis ten planavo praleisti porą dienų, o S. Damulevičius kopė į aukščiau įrengtas stovyklas.
Šeima atsakymo nesulaukė
Išgirdę apie teroristų išpuolį ir sklindant prieštaringoms žinioms E. Markšaičio artimieji, draugai vis dar vylėsi, kad jis liko gyvas.
„Tėti, tikiuosi, kad tau viskas gerai. Parašyk man būtinai, kai galėsi”, – socialiniame tinkle „Facebook” sekmadienio vidurdienį rašė vilniečio duktė moksleivė Laura.
Bet nei ji, nei jos sesuo Karina atsakymo nesulaukė.
Paskutinį įrašą savo draugams ir artimiesiems E. Markšaitis paliko birželio 4-ąją. Tą dieną į sudėtingą ekspediciją išsiruošę alpinistai dar galėjo naudotis internetu.
„Šiąnakt pradedame kelionę į Chilą, po trijų dienų – į Nangaparbatą”, – nedaugžodžiavo alpinistas.
Tą pačią dieną E. Markšaitis ir S. Damulevičius internete paskelbė nuotrauką, kurioje jie – nusiskutę plaukus.
„Naujos Islamabado šukuosenos”, – juokavo alpinistai, pažadėję su bičiuliais susitikti po kelių mėnesių.
Žavėjosi pakistaniečiais
Prieš išvykdamas į Nangaparbatą, iš Islamabado E. Markšaitis paskambino pakistaniečiui alpinistui Babarui Khanui Niazi.
„Tada nežinojau, kad tai paskutinis jo skambutis. Atleisk, Erni, negalėjome tavęs išgelbėti”, – socialiniame tinkle „Facebook” parašė pakistanietis.
Žygio draugai iš įvairių pasaulio šalių E. Markšaitį vadindavo Erniu. Sužinoję apie jo žūtį, bendražygiai prisiminė gražiausias kelionių akimirkas.
Žuvusio lietuvio interneto puslapyje paskelbtos linksmos nuotraukos, buvo siūloma dar kartą pasiklausyti mėgstamiausių vilniečio grupių „Metallica” ir „Kino”.
B. K. Niazi rašė, kad E. Markšaitis buvo didelis Pakistano mylėtojas.
Kai tik rasdavo laiko, Vilniuje aukštalipiu dirbęs vyras mokėsi urdu kalbos. Tai viena oficialių Pakistano kalbų.
Pakistane lietuvį žavėjo vietos žmonių draugiškumas ir nuolankumas.
Bet alpinistas žinojo, kad šioje šalyje dažni ginkluoti konfliktai. Su vienu tokių jis buvo susidūręs praėjusiais metais, grįždamas iš ekspedicijos į antrą pagal aukštį pasaulio viršukalnę K2 (8611 m).
Lietuvis pateko į kariuomenės apsuptą teritoriją, kur per teroristų ataką buvo nužudyti 25 žmonės. Užsieniečius iš šios zonos ginkluoti kariai išgabeno visureigiais.
Planavo šturmuoti K2
E. Markšaitis norėjo likti Pakistane ir po šios ekspedicijos. Jis tikėjosi į Nangaparbatą įkopti ir žemyn nusileisti iki liepos vidurio.
Po to vilnietis iš karto ruošėsi kopti į kitą Pakistane esantį kalną – vieną sudėtingiausių ir pavojingiausių pasaulio viršukalnių K2.
Kartu su bendražygiu kanadiečiu Gabrieliu Fillipe’u jis norėjo prisijungti prie tarptautinės ekspedicijos, kuri prasidės rugpjūčio pradžioje.
K2 viršūnės dar nėra įveikęs nė vienas Lietuvos alpinistas.
Tai padaryti E. Markšaitis bandė praėjusiais metais, bet teko leistis žemyn, nes septynių kilometrų aukštyje pradingo jau pastatyta palapinė.
Kovodamas su stichija vilnietis tąsyk pasiekė 8051 metro aukštyje esančią Brod Piko viršukalnę.
Pūga užklupo prie viršūnės
Ištvermę, ramybę, fizinę jėgą E. Markšaitis pademonstravo ir šių metų vasario mėnesį kopdamas į Druato (Les Droites) šlaitą Prancūzijos Alpėse.
Tačiau po šios ekspedicijos jis kalbėjo ne apie nugalėtą gamtos stichiją, o sunkiai rinkdamas žodžius pasakojo apie dviejų bendražygių žūtį.
Tie du vyrai kopė vienu šlaitu, o viena virve su dviem moterimis susirišęs E. Markšaitis – kitu. Alpinistams priartėjus prie viršūnės prasidėjo smarki pūga.
Ant uolų kybojo per naktį
Viena lietuvių pora jau buvo pasiekusi viršūnę ir pradėjusi leistis žemyn, o E.Markšaitis su bendražygėmis liko kyboti ant uolos.
Sportiškas vyras dar mėgino kapstytis į priekį, tačiau vėjas jį pradėjo daužyti į uolas.
Mobiliuoju telefonu jie visą naktį bandė susisiekti su gelbėtojais, tačiau ryšys buvo labai prastas. Jiems pavyko prisiskambinti Šveicarijos gelbėtojams, kurių turėjo laukti iki ryto.
„Buvo sunku, bet visi išlikome labai ramūs, nebuvo jokios panikos”, – tąsyk „Lietuvos rytui” tvirtino E. Markšaitis.
Su savo bendražygėmis jie pasikeisdami miegojo ir gėrė karštą arbatą. Visiems užmigti vienu metu būtų buvę per daug pavojinga.
Rytą, aprimus vėjui, virš alpinistų galvų pasirodė gelbėtojų sraigtasparnis. Jų gelbėjimo operacija užtruko vos kelias minutes. Į uolas vėjo daužytas E. Markšaitis lūžių išvengė, bet ant kūno liko daugybė sumušimų.
Palaidojo žygio draugus
Išgelbėtas vilnietis iškart ėmė rūpintis savo bendražygiais.
Jis gelbėtojams nurodė, jog nepavyksta susisiekti su dviem vyrais. Su vienu jų pagaliau pasisekė užmegzti kontaktą, bet per pūgą gelbėtojų sraigtasparnis prie lietuvių priartėti negalėjo.
Kelias dienas pagalbos laukęs keliautojas buvo aptiktas jau negyvas.
E. Markšaičiui teko lydėti ir ekspediciją į Slovakiją, per kurią 2010 metais žuvo žinomo alpinisto Vlado Vitkausko sūnus 27 metų Vaidotas Vitkauskas.
Bet vilniečio nuo kalnų neatbaidė nei juose patirti išbandymai, nei bendražygių žūtys. Net po pavojingų nuotykių ryžtingas keliautojas drąsindavo kitus alpinistus leistis į sudėtingus žygius.
Pavyzdys – įkvepiantis
„Dar neturėjau galimybės padėkoti tau už palaikymą ir padrąsinimus, kurių sulaukiau būdama Evereste. Tu daug kam buvai įkvėpėjas. Tavęs trūks, bet tu nebūsi pamirštas”, – vakar „Facebook” tinkle rašė pirmoji Everesto viršūnę pasiekusi lietuvė moteris Edita Nichols.
O E. Markšaitis už meilę kalnams dėkodavo savo motinai. Sibirą, Arktį ir kitas žmonių retai lankomas vietas ištyrinėjusi geologė sūnų dažnai vesdavosi į gamtą, pasakodavo jam apie ledynus, kalnus, ugnikalnius.
Maskvos M. Lomonosovo universitete matematiką studijavęs E. Markšaitis atostogas leisdavo pas savo draugą Kryme, kur pradėjo laipioti uolomis. Aukščiausios pasaulio viršukalnės jį patraukė prieš šešerius metus.
„Kodėl kopiu? O kodėl apskritai gyvename?
Gyvename tik kartą, todėl imkime iš to trumpo gyvenimo maksimaliai tai, ką jis mums duoda”, – visai neseniai, prieš lemtingą ekspediciją į Himalajus alpinistams skirtame interneto tinklalapyje dėstė E. Markšaitis.
Pareigūnai sulaikė dešimtis kaimiečių
* Vakar Pakistane sulaikyti 37 įtariamieji, galėję išžudyti alpinistus Gilgito rajone. Dauguma sulaikytųjų – aplinkinių kaimų gyventojai.
* Pareigūnai turi įtarimų, kad vietą, kur įrengta alpinistų bazė, teroristams galėjo parodyti vietos gidas, kuris buvo paliktas gyvas. Dabar aiškinamasi, ar šis gidas padėjo teroristams planuojant išpuolį.
* Žudynės alpinistų bazinėje stovykloje surengtos šeštadienio naktį.
* Pirmiausia talibų kovotojai pagrobė du vietinius vedlius ir privertė nuvesti juos į atokią alpinistų stovyklą Gilgite-Baltistane. Vėliau vieną vedlį nužudė.
* Užpuolikai vilkėjo vietovėje patruliuojančių sukarintų pajėgų, Gilgito skautų, uniformas. Jie pradėjo mušti alpinistus ir atėmė visus surastus mobiliuosius ir palydovinius telefonus, taip pat pinigus.
* Kai kuriems alpinistams ir jų vedliams pavyko pabėgti, kiti buvo nušauti.
* Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė Talibano judėjimas „Tehrik-i-Taliban Pakistan”.
* Šios žudynės yra žiauriausias išpuolis prieš užsieniečius Pakistane per kelerius pastaruosius metus.
* Teigiama, kad talibai surengė šį išpuolį keršydami už vieno jų lyderio Waliuro Rehmano nužudymą gegužės 29 dieną per JAV bepiločio lėktuvo ataką.
* Už teroristo galvą buvo paskirta 5 milijonų dolerių premija. Vašingtonas jį kaltino organizavus atakas prieš JAV ir NATO pajėgas Afganistane.