Tačiau laikams keičiantis pasirodė Edwardas Snowdenas.
Ar jį reikėtų laikyti išdaviku, perbėgėliu, ar žmogaus
teisių aktyvistu? Pasak ekspertų, E. Snowdenas neatitinka tradicinės
maištingų agentų klasifikacijos.
Penktadienį JAV ambasadorius Maskvoje
Michaelas McFaulas ir Rusijos prezidento Vladimiro
Putino patarėjas užsienio politikos reikalams Jurijus Ušakovas
penktadienį susitiko aptarti kai kurių klausimų, tarp jų dėl
Amerikos žvalgybos paslapčių viešintojo E. Snowdeno „naujojo statuso“, pranešė JAV ambasada.
„Jie kalbėjosi dėl branduolinių ginklų mažinimo,
priešraketinės gynybos, Sirijos, prekybos, žmogaus teisių ir pono
Snowdeno naujojo statuso“, – ambasada nurodė socialiniame tinkle
„Twitter“ paskelbtame pranešime kitą dieną po to, kai Rusija
suteikė laikiną prieglobstį E. Snowdenui.
Prancūzijos šnipinėjimo istorikas Sebastienas Laurent’as
sako, kad E. Snowdeno atvejis „nėra būdingas
vertinant špionažo istorijos terminais“, tačiau ateityje gali
tapti nesuvylusių šnipų prototipu.
XXI amžiaus perbėgėlis nebėra aukščiausio lygio agentas,
turinti pluoštą užšifruotų dokumentų – jis veikiau panašus į
kompiuterių entuziastą, visur tampantį nešiojamąjį standųjį
diską.
„Tai saugumo tarnybų privatizavimo problema“, – pastebėjo
S. Laurent’as, turėdamas omenyje pastarojo meto tendenciją Amerikos
žvalgybos agentūrose – darbą patikėti „kontraktininkams“,
tokiems kaip E. Snowdenas.
„Jie įdarbina žmones, anksčiau dirbusius slaptosiose
tarnybose, todėl jau patikrintus, tačiau iš tikrųjų tai yra
pagrindinė silpnoji vieta. Jeigu tiems kontraktininkams kyla
asmeninių problemų, jie yra ginkluoti skaitmeniniais masinio
naikinimo ginklais“, – aiškino eskpertas.
Iš tikrųjų – užuot perbėgęs į kitą nedraugišką
valstybę, buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA)
kontraktininkas išskrido į Honkongą ir perdavė itin slaptų
dokumentų pilną USB atmintinę žurnalistams ir Didžiosios
Britanijos dienraščio „The Guardian“.
Pasibaigus Šaltajam karui ir nebelikus tradicinių priešininkų
E. Snowdenas tampa veikiau pasauliniu perbėgėliu, sako buvęs JAV
diplomatas Jamesas Andrew Lewisas, dabar
dirbantis analitiku Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir
tarptautinių studijų centre.
„Per Šaltąjį karą buvo dviejų tipų vakariečių
perbėgėlių: amerikiečių, kurie parsiduodavo už pinigus, ir
britų, kurie taip pat elgdavosi labiau dėl ideologinių
priežasčių“, – sakė jis.
Tačiau užuot susidėjęs su Rytais arba Vakarais, E. Snowdenas
tapo pasauline sensacija, atskleidęs „pasaulį, kuriame viskas, kas
yra pasakoma arba padaroma, yra įrašoma“ slaptųjų tarnybų,
pridūrė J. A. Lewisas.
„Jis sutrikęs, idealistas, nelabai išprusęs“, – teigė
ekspertas, pridūręs, kad šis 30-metis yra „smarkiai prieš
vyriausybę nusistačiusios Amerikos populiariosios kultūros
kūrinys“.
Tačiau kitaip nei ankstesnės epochos šnipai, E. Snowdenas
nepaliko sau jokių atsitraukimo kelių, pažymėjo amerikietis
analitikas.
„Kam dezertyruoti, jeigu netgi nežinai, kur išvyksti?“ –
klausė jis.
„Jis liko be jokio apsauginio tinklo, išskyrus savo
informaciją. Jam nėra žadama apsauga“, – pritarė
S. Laurent’as.
Dėl šio akivaizdaus išankstinio planavimo stygiaus E. Snowdenas,
tapęs vienu iš labiausiai Vašingtono ieškomų asmenų, ilgiau nei
mėnesį išbuvo įstrigęs Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzito
zonoje, kai Jungtinės Valstijos atšaukė jo pasą.
Tokia padėtis truko iki praeito ketvirtadienio, kai Rusija
suteikė jam laikinąjį prieglobstį vienerių metų laikotarpiui.
Kitaip nei mįslingi ankstesnių laikų agentai, E. Snowdenas yra
„Facebook“, „Twitter“ ir televizijos realybės šou kartos
žmogus. Jis nesibaimino rodyti savo veido, kol galiausiai įstrigo
oro uoste..
„Jis gavo ko norėjo: tam tikrą šlovę“, – J. A. Lewisas
sakė apie amerikietį, kurio nuotraukos jau daugiau kaip mėnesį
mirga pasaulio žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose.
Pažymėtina, kad jis tikriausiai nebus paskutinis savo rūšies
atstovas, didėjant kompiuterių ekspertų, programišių ir eilinių
programuotojų vaidmeniui slaptosiose tarnybose, pažymėjo
S. Laurent’as.
„Tikriausiai bus kitų Snowdenų“, – prognozavo jis.