Praėjo pusė metų nuo tada, kai Šiaurės Korėja surengė tiek triukšmo sukėlusius branduolinius bandymus ir raketų paleidimą savo šalyje, svaidėsi bauginimais nauju karu, kuris atrodė neišvengiamas.
Nieko neįvyko. Išskyrus tai, kad Pchenjanas vėl pritraukė pasaulio dėmesį. Ne tik įspūdingais paradais, bet ir sau būdinga veikla – šį kartą dėl ginklų kontrabandos: Šiaurės Korėjos laivu iš Kubos plukdyta ginkluotė sulaikyta Panamos uoste.
Vėl kilo triukšmas. Kodėl viskas, kas susiję su Pchenjanu, kelia tiek nerimo pasaulyje?
Tikėjosi rasti narkotikų
Oficialiai Šiaurės Korėjos laivas „Chong Chong Gang” gabeno konteinerius su cukraus paketais. Bet po jais rasti du raketiniai-zenitiniai kompleksai „Volga” ir Pečiora”, devynios išrinktos raketos, du naikintuvai „Mig-21 bis” ir 15 jų variklių.
Havana ir Pchenjanas paskubėjo pareikšti, kad tai pasenusi ginkluotė, pagaminta XX a. viduryje ir siųsta į Šiaurės Korėją remontuoti. Vėliau viskas esą turėjo būti grąžinta Kubai. Bet kam slėpti seną ginkluotę?
Šiaip ar taip, atrodo, kad laivas buvo sustabdytas neatsitiktinai: Panama gavo informacijos, jog juo gali būti gabenami narkotikai. Kas suteikė tokią informaciją Panamos vyriausybei?
Manoma, kad šalies valdžia šią informaciją gavo iš JAV slaptųjų tarnybų. Jos sekė korėjiečių laivo judėjimą iš Rusijos uosto Nachodkos į Kubą iki pat Panamos.
Tas pats laivas anksčiau buvo pastebėtas Tartuso uoste Sirijoje, kur yra pagrindinė Rusijos karinė bazė Viduržemio jūroje.
Vis dėlto atrodo, kad JAV neturėjo pakankamai informacijos, kad laivu gabenami ginklai, todėl pranešė, jog ten gali būti narkotikų.
Venesuela pažeidė sankcijas?
Suradus ginklų šis įvykis įgavo dar didesnį rezonansą.
Mat dėl vykdomos branduolinio ginklo kūrimo programos Jungtinės Tautos (JT) Šiaurės Korėjai taiko sankcijas ir draudžia jai bet kokį ginklų eksportą ar importą, išskyrus lengvus šaunamuosius ginklus.
Bet kuri šalis turi teisę apieškoti Šiaurės Korėjos laivą ar kitą transporto priemonę, jeigu gautas signalas, kad vežamas uždraustas krovinys. Ir tai ne JAV, o JT leidimas.
Kita vertus, ne tiek pati Šiaurės Korėja, o jos santykių trikampis su dviem kitomis valstybėmis Karibų jūroje domina būtent JAV.
Prieš dvi savaites Šiaurės Korėjos armijos generalinio štabo vadovas generolas Kim Kiok Sikas po susitikimo Havanoje su Rauliu Castro pareiškė, kad šios dvi šalys yra bendruose apkasuose.
Nenuostabu, juk Kuba atvirai palaiko Šiaurės Korėją – abi šalys JAV laiko priešininkėmis. Bet dar ir trečia šalis regione yra tuose pačiuose apkasuose.
Neįvardinti šaltiniai Panamos vyriausybėje pripažino, kad šis korėjiečių laivas galėjo būti atplaukęs ir į Venesuelą, kuriai tenka 75 proc. visos Lotynų Amerikos ginklų prekybos su Rusija.
Bus tikrinama versija, ar Venesuela nepažeidžia JT sankcijų kaip tarpinis ginklų prekybos punktas tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos. Manoma, jog ir cukrus korėjiečių laive atsirado dėl to, kad Pchenjanas, Kuba ir Venesuela vykdo ginklų mainus už cukrų.
Atomas domina ir Iraną
Vos tik pradėjęs eiti savo pareigas JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad šių metų vasario 15 d. Šiaurės Korėjoje atlikti branduoliniai bandymai nėra pavojingi savaime.
Jo teigimu, Iranas stebėjo, kokia bus pasaulio reakcija į Šiaurės Korėjos branduolinės programos tęsimą. J.Kerry perspėjo, kad jei tarptautinė bendruomenė menkai reaguotų, Teheranas gali imtis tolesnių žingsnių ją įgyvendinti.
Bet Iranas nėra tik šiaip sau stebėtojas. Portalo „World Politics Review” apžvalgininkė Frida Ghitis teigia, kad Iranas ir Šiaurės Korėja bendradarbiauja įgyvendindami savo branduolines programas ir dirba kartu su liūdnai pagarsėjusiu fiziku Abdulu Qadeeru Khanu iš Pakistano bei jo organizacija, užsiimančia neteisėta branduolinių technologijų prekyba.
F. Ghitis teigimu, dvi valstybės ypač glaudžiai bendradarbiauja kurdamos branduolinį ginklą galinčias nešti raketas.
Japonijos agentūra „Kyodo” pranešė, kad Irano specialistai dalyvavo vasarį vykusiuose branduoliniuose bandymuose Šiaurės Korėjoje.
Neatsitiktinai Irano dvasinis lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad jo šalis ir Šiaurės Korėja turi bendrus priešus.
Taigi matome jau nebe trikampį, o lyg ir keturkampį, nukreiptą prieš JAV.
Būtent todėl, nepaisant katastrofiško Šiaurės Korėjos ekonomikos silpnumo, pasaulio valstybės, ir pirmiausia JAV, žvelgia į šią šalį, turinčią branduolinį ginklą, jautriau nei į kitas, turinčias panašų ginklą ar norinčias sukurti.
Padėtis gali keistis
Tačiau kam Pchenjanui tokie ginklai ir karinė jėga, kai šalis badauja? Indijos gynybos studijų ir analizės instituto ekspertas Pranamita Baruah nurodo keletą galimų priežasčių, kodėl Šiaurės Korėja kartkartėmis demonstruoja savo karinius raumenis.
Viena priežastis – vis didesnė Pchenjano izoliacija, kuri pasireiškia ne tik iš Pietų Korėjos ir JAV pusės, bet ir iš tradicinės sąjungininkės Kinijos, kuri buvo nepatenkinta Šiaurės Korėjos išsišokimais.
Taip pat galimas dalykas, kad Pchenjanas tokiais žingsniais didina savo karinį potencialą ar nori išsiderėti iš pasaulio bendruomenės nuolaidų.
Visiškai įmanoma, kad tokiu būdu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas siekia parodyti ir šalies viduje, jog jis – galingas politikas, jo bijo pasaulio valstybės.
Šiaurės Korėjos televizija pranešė, kad gegužės mėnesį iš gynybos ministro pareigų buvo pašalintas kietosios linijos šalininkas ir paskirtas mažai žinomas, bet paklusnus šalies lyderiui generolas.
O šių metų kovo 11 dieną Kim Jong-unas pareiškė, kad atšaukia 60 metų trunkančią taiką. Bet naujas karas neprasidėjo.
Kaip pažymi Malaizijos strateginių ir tarptautinių studijų instituto ekspertas Bunnas Nagara, dviejų šalių santykiai, net tada, kai šiek tiek pagerėja, gali pablogėti bet kurią akimirką.
Kaip teigia Pietų Korėjos atstovai, jų partneriai šiaurinėje pusiasalio dalyje dabar neatsako net į telefono skambučius.
Tuomet visų žvilgsniai krypsta į Kiniją. Tik ji gali suvaldyti ambicingą Šiaurės Korėjos vadovą.
Apžvalgininkai teigia, kad Kinija su Kim Jong-unu elgiasi kaip su aikštingu vaiku.
Grėsmė pasaulio jėgų balansui
Kinija yra viena galingiausių pasaulio valstybių. Jeigu jai rūpi įvykiai Šiaurės Korėjoje, jie tampa svarbūs visam pasauliui.
Be to, niekur nedingsta ir JAV, Japonijos ir Rusijos interesai.
Iki šiol Rusija tik stebi Šiaurės Korėjos veiksmus ir pripažįsta, kad pirmiausia Kinija turi juos suvaldyti.
Kol kas, regis, Pchenjanas sustojo. Nežinia, ar pats, ar spaudžiamas Kinijos.
Vis dėlto, regis, neatsitiktinai japonų analitikai ragina savo šalies vadovybę užmegzti glaudžius santykius su Pietų Korėja ir tapti atsvara tiek Pchenjano ambicijoms, tiek Kinijos įtakai regione.
Bet, kaip pripažįsta Tokijo universiteto profesorius Tadashi Kimya, dėl žiaurios Japonijos politikos Korėjoje Antrojo pasaulinio karo metais vis dar nėra pasitikėjimo tarp dviejų šalių.
Nepaisant to, Pietų Korėja ir Japonija turi bendrą oro gynybos sistemą su JAV regione, apsaugančią jas nuo galimų Šiaurės Korėjos raketų atakų.
Kol kas ne saugumo ir strateginiai interesai, o istorija lemia Tokijo ir Seulo santykius.
O ir kitos regiono valstybės iki šiol nesugeba imtis bendros politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
O tai Kinijai mainais į ekonominę pagalbą leidžia Šiaurės Korėją naudoti kaip savo karinį pietų placdarmą.
Paradoksalu, tačiau tokia nekintanti padėtis daugeliui regiono valstybių galbūt yra geriau nei šio režimo, kad ir koks jis būtų nenuspėjamas, žlugimas. Mat viena teorijų yra ta, kad sužlugus Pchenjano režimui abi Korėjos susijungtų (kad ir kaip to nenorėtų dauguma pietų korėjiečių).
O tada atsirastų valstybė, kurios ekonominis potencialas būtų dvigubai didesnis, nei šiandien gali girtis Seulas.
Ir tai ne spėlionės – remiantis bendrovės „Goldman Sachs” prognozėmis, suvienyta Korėja 2050 m. galėtų tapti 8-ąja pagal ekonominį pajėgumą valstybe pasaulyje, aplenkusi Japoniją ir Vokietiją. Be to, turinti branduolinį ginklą. Todėl visiškai suprantama, kad tokios galybės atsiradimo bijo kitos šalys.
Liūdna Korėjos karo sukaktis
Abiejų Korėjų santykiai minimalūs, mat po paliaubų 1953 m. liepą nutrūkus karui dešimtmečius trunkanti konfrontacija niekur nedingo.
Šiame kare JAV ir – tai dažnai pamirštama – 22 Jungtinių Tautų narės vienaip ar kitaip parėmė Pietų Korėją. JAV iki šiol laiko tūkstančius karių Pietų Korėjoje baimindamosi naujo galimo puolimo iš Šiaurės.
Po trejų metų kruvino karo, kurį 1950-ųjų birželį sukėlė Sovietų Sąjungos ir Kinijos remiama Šiaurės Korėja, ties 38-ąja paralele nutiesta siena tarp dviejų Korėjų faktiškai nepasikeitė. Abi kariaujančios pusės buvo užėmusios didžiąją dalį viena kitos teritorijos, tačiau išlaikyti jos nesugebėjo.
Per karą žuvo 36 tūkst. JAV kariškių, 138 tūkst. Pietų Korėjos, 215 tūkst. Šiaurės Korėjos ir apie 400 tūkst. kinų karių.
Taip pat žuvo arba buvo sužeista apie 2,5 mln. Korėjos civilių gyventojų abiejose pusėse. Karo metu buvo grasinama panaudoti branduolinius ginklus, tačiau ir be jų „pamirštuoju” vadinamas Korėjos konfliktas pasižymėjo žiaurumais – civilių, karo belaisvių žudynėmis, ištisų miestų sunaikinimu.