Visose šalies dalyse vyksta religinės, ideologinės ir teritorinės kovos. Fronto linijos dažnai keičiasi, todėl sunku nuspėti, kaip pasiskirstys jėgos nurimus Sirijos karui. Analitikai teigia, kad kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo sunkiau bus atstatyti Sirijos valstybę.
„IHS Jane's Terrorism and Insurgency Center“ analitikai teigia, kad Sirija iš esmės nebeegzistuoja kaip viena unitarinė valstybė.
Sirijos žemėlapyje galima apytikriai pažymėti trijų dalių ribas. Prezidento Basharo al Assado režimas tvirtai kontroliuoja koridorių nuo Jordanijos sienos pietuose per sostinę Damaską ir iki Viduržemio jūros pakrantės, kur didžioji dalis gyventojų priklauso prezidento alavitų musulmonų sektai.
Sukilėliai, kurių dauguma yra sunitai musulmonai, kontroliuoja teritoriją, kuri prasidedančią nuo Idlibo ir Alepo provincijų šalies šiaurėje ir einančią palei Eufrato upę iki Irako sienos rytuose. Tuo tarpu Sirijos šiaurės rytuose kurdai išsikovojo tam tikrą autonomiją. Tai tik bendras vaizdas, o reali padėtis daug painesnė.
Režimas kontroliuoja kai kuriuos miestus sukilėlių teritorijose ten turi karinių bazių ir kontrolės punktų. Be to, opozicijos judėjimas nėra vienalytis, vis dažniau pasitaiko konfliktų tarp su „Al Qaeda“ susijusių ekstremistų ir nuosaikių sukilėlių grupių. Tarpusavyje taip pat kovoja kurdai ir radikalūs islamistai sukilėliai. Šis smurtas gali peraugti į karą tarp ginkluotų opozicijos grupių.
