Centro ekspertas Arūnas Molis sakė, kad projektu bus bandoma
sukurti tipinio bataliono dydžio kovinio vieneto energijos išteklių
vartojimo modelį ir pasiūlyti būdus bei priemones, kaip,
nesumenkinant bataliono kovinių pajėgumų, būtų galima taupiau
naudoti energijos išteklius ir užtikrinti maksimalią tokio vieneto
nepriklausomybę nuo išorinių energetinių šaltinių.
Projekto „poligono“ vaidmeniui atlikti pasirinktas Tauragės
rajone dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio
mechanizuotasis pėstininkų batalionas.
Remiantis Kęstučio bataliono energijos išteklių naudojimo
pavyzdžiu planuojama įvertinti tipiniam mechanizuotojo pėstininkų
bataliono struktūrą ir funkcijas turinčiam kariniam vienetui
būdingus elektros energijos, šilumos, kuro poreikius ir pasiūlyti
tokius poreikius patenkinti padėsiančius technologinius sprendimus.
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, tokie sprendimai
turėtų numatyti galimybę kuo plačiau naudoti atsinaujinančius
energijos išteklius.
Tuo pačiu modelis turėtų pasiūlyti sprendimus maksimaliai
karinio vieneto nepriklausomybei nuo išorinių vandens šaltinių
užtikrinti, pasitelkiant valymo įrangą. Be to, planuojama
įvertinti galimybę panaudoti batalione sukuriamas atliekas elektros
energijai ir šilumai generuoti.
Energetinio saugumo ekspertų teigimu, pirminiame etape šis
projektas planuojamas kaip teoriniais skaičiavimais pagrįstas
modeliavimas, tačiau jie neatmetė galimybės, kad vėliau tam tikros
technologijos galėtų būti išbandytos ir praktiškai įdiegtos
batalione.
Centro ekspertai tikisi, kad projekto metu pasiūlytas
energetiškai efektyvaus kovinio vieneto modelis galėtų tapti
pavydžiu kuriant ir aprūpinant karinius vienetus ir kitų NATO
šalių kariuomenėse.