Tačiau Rusija „nesiruošia įsitraukti ir neįsitrauks į jokius konfliktus“. Tą jis pareiškė interviu „Pirmajam kanalui“ ir agentūrai AP.
Kalbėdamas apie cheminio ginklo ataką, V.Putinas pripažino, kad Maskva neturi tikslių duomenų, kas įvyko. Bet jis dar kartą išsakė nuomonę, kad uždrausto ginklo naudojimas Sirijos valdžios atveju, žinant kas gresia, atrodo „netinkamas“ ir nelogiškas žingsnis.
Kadrai su negyvais vaikais, pasak V.Putino, „siaubingi“, bet iš jų neaišku, koks ginklas buvo panaudotas, ir kad tai gali būti pačių kovotojų „kompiliacija“. Vaizdai patys savaime neįrodo kažkieno kaltės.
Jeigu Rusija turės objektyvius, tikslius duomenis apie tai, kas atliko tuos nusikaltimus, tada bus atitinkama reakcija, Maskva užims principinę poziciją, pabrėžė V.Putinas. Ši pozicija paremta tuo, kad „masinio žmonių naikinimo priemonių naudojimas yra nusikaltimas“.
„Mus įtikins gilus, detalus klausimo ištyrimas ir įrodymų pateikimas, kurie akivaizdžiai įrodytų, kas tai padarė ir kokios priemonės buvo panaudotos, Po šito mes būsime pasirengę veikti pačiu ryžtingiausiu ir rimčiausiu būdu“, - sakė V.Putinas.
Į Švediją ir Rusiją vyksta užsitikrinti paramą
B.Obama antradienį išvyko į Europą siekti nebylios
paramos planui smogti Sirijai be Jungtinių Tautų (JT) mandato.
Į Švediją, iš kurios vyks į Didžiojo dvidešimtuko (G-20)
viršūnių susitikimą Rusijoje, B.Obama išskrido padaręs svarbią
politinę pažangą namuose, kai respublikonų lyderiai tvirtai
parėmė jo planą nubausti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą
už cheminę ataką.
Atstovų Rūmų pirmininko Johno Boehnerio ir jo
dešiniosios rankos Erico Cantoro sprendimas yra retas
vienybės gestas smarkiai susiskaldžiusiame Vašingtone, ir B.Obamos
padėjėjai vis labiau tikisi laimėti kitą savaitę įvyksiantį
Kongreso balsavimą dėl karinių veiksmų.
Politinis susivienijimas, nepaisant didelio visuomenės
nepritarimo naujai JAV intervencijai Artimuosiuose Rytuose,
tikriausiai padidina karinių veiksmų tikimybę ir sustiprina
B.Obamos pozicijas.
JAV prezidentas siekti Kongreso pritarimo netikėtai nusprendė
šeštadienį.
Jis sakė, kad yra pasirengęs pradėti „ribotus“ veiksmus
nepaisydamas Rusijos sprendimo sutrukdyti JT Saugumo Tarybai
suformuluoti mandatą veiksmams Sirijoje.
Į Stokholmą B.Obama atvyks trečiadienį, būdamas tam tikra
prasme keblioje padėtyje - jis yra Nobelio taikos premijos laureatas
ir su misija įsiūlyti karinę intervenciją atvyksta į miestą,
kuriame įsikūręs Nobelio fondas. Čia jis bus spaudžiamas
paaiškinti savo motyvus dėl Sirijos.
Jis gali pakartoti kai kuriuos argumentus, kuriuos išsakė 2009
metais Osle atsiimdamas Nobelio taikos premiją.
Tada jis iš esmės aiškino, kada JAV prezidentas gali pasirinkti
kariauti - kai reikia ginti Amerikos saugumą, dėl humanitarinių
priežasčių ar kai reikia užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų
plitimui.
Iš Stokholmo JAV lyderis išskris į Sankt Peterburgą, kur jo
laukia konfrontacija su Vladimiru Putinu.
B.Obama šiuo metu nėra suplanavęs jokių susitikimų su
V.Putinu akis į akį, tačiau abu lyderiai neišvengiamai susidurs
per G-20 viršūnių susitikimo pozavimus fotografams.
JAV prezidentas antradienį perspėjo, kad B.al Assadas
panaudodamas cheminį ginklą pažeidė gyvybiškai svarbią
tarptautinę normą.
„Tai kelia rimtą nacionalinio saugumo grėsmę Jungtinėms
Valstijoms ir regionui, - sakė B.Obama. - Ir kaip pasekmė, Assadas
ir Sirija turi atsakyti“.
Sankt Peterburge, G-20 - išsivysčiusių ir besivystančių
šalių - viršūnių susitikime, kurį staiga užvaldė rugpjūčio
21-osios cheminės atakos Damasko priemiestyje sukeltos Sirijos
krizės klausimas, B.Obama sieks paramos savo strategijai dėl
„proporcingo“ karinio atsako.
V.Putinas „nesąmone“ pavadino JAV teiginius, kad tą cheminę
ataką, per kurią, Vašingtono teigimu, žuvo daugiau kaip 1,4
tūkst. žmonių, įvykdė B.al Assado režimas, ir perspėjo, kad JAV
smūgiai gali destabilizuoti visus Artimuosius Rytus.
Atvykęs į Stokholmą B.Obama susitiks su Švedijos premjeru
Fredriku Reinfeldtu . Tai bus apskritai pirmasis
dvišalis savo pareigas einančio JAV prezidento vizitas Švedijoje.
Jie aptars klimato kaitą, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo
srityse, prekybą ir plėtrą, svarbius užsienio politikos
iššūkius, tarp jų - Sirijos ir Egipto klausimą, sakė vienas JAV
aukšto rango pareigūnas.
Tada B.Obama pagerbs švedų diplomatą Raoulį Wallenbergą, kuris iš nacių okupuotos Vengrijos išgelbėjo
tūkstančius žydų, - pirmąją Roš Hašana, žydų Naujųjų
metų, dieną.
Trečiadienį vakare B.Obama dalyvaus vakarienėje, kurią
Švedija rengia Suomijos prezidentui ir Danijos, Islandijos bei
Norvegijos premjerams.