Tačiau Rusija „nesiruošia įsitraukti ir neįsitrauks į jokius konfliktus“. Tą jis pareiškė interviu „Pirmajam kanalui“ ir agentūrai AP.
Kalbėdamas apie cheminio ginklo ataką, V.Putinas pripažino, kad Maskva neturi tikslių duomenų, kas įvyko. Bet jis dar kartą išsakė nuomonę, kad uždrausto ginklo naudojimas Sirijos valdžios atveju, žinant kas gresia, atrodo „netinkamas“ ir nelogiškas žingsnis.
Kadrai su negyvais vaikais, pasak V.Putino, „siaubingi“, bet iš jų neaišku, koks ginklas buvo panaudotas, ir kad tai gali būti pačių kovotojų „kompiliacija“. Vaizdai patys savaime neįrodo kažkieno kaltės.
Jeigu Rusija turės objektyvius, tikslius duomenis apie tai, kas atliko tuos nusikaltimus, tada bus atitinkama reakcija, Maskva užims principinę poziciją, pabrėžė V.Putinas. Ši pozicija paremta tuo, kad „masinio žmonių naikinimo priemonių naudojimas yra nusikaltimas“.
„Mus įtikins gilus, detalus klausimo ištyrimas ir įrodymų pateikimas, kurie akivaizdžiai įrodytų, kas tai padarė ir kokios priemonės buvo panaudotos, Po šito mes būsime pasirengę veikti pačiu ryžtingiausiu ir rimčiausiu būdu“, - sakė V.Putinas.
Į Švediją ir Rusiją vyksta užsitikrinti paramą
B.Obama antradienį išvyko į Europą siekti nebylios paramos planui smogti Sirijai be Jungtinių Tautų (JT) mandato.
Į Švediją, iš kurios vyks į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Rusijoje, B.Obama išskrido padaręs svarbią politinę pažangą namuose, kai respublikonų lyderiai tvirtai parėmė jo planą nubausti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą už cheminę ataką.
Atstovų Rūmų pirmininko Johno Boehnerio ir jo dešiniosios rankos Erico Cantoro sprendimas yra retas vienybės gestas smarkiai susiskaldžiusiame Vašingtone, ir B.Obamos padėjėjai vis labiau tikisi laimėti kitą savaitę įvyksiantį Kongreso balsavimą dėl karinių veiksmų.
Politinis susivienijimas, nepaisant didelio visuomenės nepritarimo naujai JAV intervencijai Artimuosiuose Rytuose, tikriausiai padidina karinių veiksmų tikimybę ir sustiprina B.Obamos pozicijas.
JAV prezidentas siekti Kongreso pritarimo netikėtai nusprendė šeštadienį.
Jis sakė, kad yra pasirengęs pradėti „ribotus“ veiksmus nepaisydamas Rusijos sprendimo sutrukdyti JT Saugumo Tarybai suformuluoti mandatą veiksmams Sirijoje.
Į Stokholmą B.Obama atvyks trečiadienį, būdamas tam tikra prasme keblioje padėtyje - jis yra Nobelio taikos premijos laureatas ir su misija įsiūlyti karinę intervenciją atvyksta į miestą, kuriame įsikūręs Nobelio fondas. Čia jis bus spaudžiamas paaiškinti savo motyvus dėl Sirijos.
Jis gali pakartoti kai kuriuos argumentus, kuriuos išsakė 2009 metais Osle atsiimdamas Nobelio taikos premiją.
Tada jis iš esmės aiškino, kada JAV prezidentas gali pasirinkti kariauti - kai reikia ginti Amerikos saugumą, dėl humanitarinių priežasčių ar kai reikia užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų plitimui.
Iš Stokholmo JAV lyderis išskris į Sankt Peterburgą, kur jo laukia konfrontacija su Vladimiru Putinu.
B.Obama šiuo metu nėra suplanavęs jokių susitikimų su V.Putinu akis į akį, tačiau abu lyderiai neišvengiamai susidurs per G-20 viršūnių susitikimo pozavimus fotografams.
JAV prezidentas antradienį perspėjo, kad B.al Assadas panaudodamas cheminį ginklą pažeidė gyvybiškai svarbią tarptautinę normą.
„Tai kelia rimtą nacionalinio saugumo grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir regionui, - sakė B.Obama. - Ir kaip pasekmė, Assadas ir Sirija turi atsakyti“.
Sankt Peterburge, G-20 - išsivysčiusių ir besivystančių šalių - viršūnių susitikime, kurį staiga užvaldė rugpjūčio 21-osios cheminės atakos Damasko priemiestyje sukeltos Sirijos krizės klausimas, B.Obama sieks paramos savo strategijai dėl „proporcingo“ karinio atsako.
V.Putinas „nesąmone“ pavadino JAV teiginius, kad tą cheminę ataką, per kurią, Vašingtono teigimu, žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, įvykdė B.al Assado režimas, ir perspėjo, kad JAV smūgiai gali destabilizuoti visus Artimuosius Rytus.
Atvykęs į Stokholmą B.Obama susitiks su Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu . Tai bus apskritai pirmasis dvišalis savo pareigas einančio JAV prezidento vizitas Švedijoje.
Jie aptars klimato kaitą, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, prekybą ir plėtrą, svarbius užsienio politikos iššūkius, tarp jų - Sirijos ir Egipto klausimą, sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas.
Tada B.Obama pagerbs švedų diplomatą Raoulį Wallenbergą, kuris iš nacių okupuotos Vengrijos išgelbėjo tūkstančius žydų, - pirmąją Roš Hašana, žydų Naujųjų metų, dieną.
Trečiadienį vakare B.Obama dalyvaus vakarienėje, kurią Švedija rengia Suomijos prezidentui ir Danijos, Islandijos bei Norvegijos premjerams.
