NATO pratybos – atsakas Rusijai

lrytas.lt
Maskva sukėlė triukšmą, kai Baltijos šalyse ir Lenkijoje prasidėjo NATO pratybos, kuriose dalyvauja 6 tūkstančiai Aljanso karių. Bet rusų ir baltarusių manevruose rugsėjį pasirodė net 70 tūkst. kariškių.
NATO pratybose „Steadfast Jazz 2013” dalyvauja daugiau nei 6 tūkst. kariškių iš visų Aljanso narių ir jų partnerių.
Daugiau nuotraukų (1)
„Šie karo žaidimai akivaizdžiai skleidžia antirusišką kvapą.
NATO rengiasi atremti vienos agresorės ataką prieš Baltijos šalis”, – piktinamasi Kremliaus propagandą skleidžiančios radijo stoties „Voice of Russia” tinklalapyje.
Taip Maskva vertina Aljanso greitojo reagavimo pajėgų pratybas „Steadfast Jazz 2013”, šeštadienį prasidėjusias trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, rašo „Lietuvos rytas".
Tačiau Rusija kažkodėl pamiršta, kad rugsėjį pratybose „Zapad 2013” dalyvavo net 70 tūkst. rusų ir baltarusių karių, o per manevrus jau ne pirmą kartą imituotas NATO narių Rytų Europoje puolimas.
Ruošiamasi ginti teritoriją
NATO, žinoma, pabrėžia, kad pastarieji karo žaidimai nėra tiesiogiai nukreipti į Rusiją. Esą treniruojamasi, kaip atremti anoniminio priešo iš fiktyvaus regiono puolimą.
Bet pareigūnai pavieniui patvirtina, kad „Steadfast Jazz” nuramins NATO nares Rytų Europoje tokiu metu, kai Rusija modernizuoja ir plečia savo karines pajėgas, o jos bombonešiai žvalgosi Aljanso oro erdvėje.
Oficialiai NATO greitojo reagavimo pajėgos sukurtos taip, kaip galėtų veikti bet kur pasaulyje.
Vis dėlto Baltijos šalims šios pratybos yra įmanomo, nors ir menkai tikėtino scenarijaus jų teritorijoje repeticija.
„Rusija per pastaruosius 5 metus Baltijos šalių regione elgiasi vis agresyviau. Pratybos „Steadfast Jazz” mums svarbios, nes yra pirmosios, kai mes iš tikrųjų ruošiamės ginti savo teritoriją”, – teigė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
Pasiilgo galiūnės reputacijos
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui stipresnė kariuomenė ir agresyvesnė užsienio politika – kertinė šalies ambicijų sudedamoji dalis.
„Deja, šiandienos pasaulis toli gražu nėra saugus ir taikus. Nestabilumas didėja daugybėje pasaulio regionų, todėl patikimos karinės pajėgos – mūsų prioritetas”, – anksčiau šiemet teigė V.Putinas.
Maskva jau pernai paskelbė, kad šalies gynybos biudžetas didės 25 proc. ir pralenks Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės.
Armijai Rusija iki 2020 metų išleis 700 mlrd. JAV dolerių. Karius apginkluos moderniais ginklais, konstruos tūkstančius naujų tankų, sraigtasparnių, taip pat 28 povandeninius laivus.
„Rusija siekia atgauti galingos valstybės reputaciją, kokia didžiavosi Sovietų Sąjungos laikais”, – įsitikinęs JAV jūrų laivyno karo koledžo profesorius Nikolas Gvozdevas.
Šaltąjį karą iš tiesų primena rusų aviacijos pasiskraidymai ties NATO oro erdve.
Misijų nestinga ir ties Aljansui nepriklausančia Japonija bei neutralia Švedija.
Latvijos pareigūnų teigimu, Rusijos kariniai lėktuvai prie šalies teritorijos vien šiais metais buvo priartėję 37 kartus, nors prieš 5 metus tokios misijos buvo vykdomos vos sykį ar du per 12 mėnesių.
Rusijai pavojingesnė Kinija
Vakarų pareigūnai toliau tikina, kad bendradarbiavimas su Rusija išlieka NATO prioritetu, todėl Aljanso vadovybė į agresyvesnį Maskvos elgesį žvelgia su tam tikra nuostaba. Bent jau viešai.
„Pratybos „Zapad” sukėlė didelį susirūpinimą Baltijos šalyse, kurioms Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis (pagal jį NATO šalys yra įsipareigojusios ginti viena kitą) yra labai svarbus.
Bet Aljanse vyrauja nuomonė, kad Rusijos vyriausybė grėsmės nekelia”, – „Reuters” tvirtino vienas NATO pareigūnas.
Bet kitas diplomatas pareiškė neabejojantis, kad Maskva ruošia savo armiją galimiems konfliktams su gerai ginkluotomis šalimis ar jų aljansais.
„Todėl mes vis krapštomės galvą – kurių galų jiems reikia ginkluotis ir ruoštis konfliktui su mumis? Juk taip švaistomos milžiniškos lėšos”, – stebėjosi diplomatas.
Juolab kad kur kas didesnę grėsmę Maskvai bent iš pažiūros kelia Pekinas. Kinijos gynybos biudžetas didėja dar sparčiau nei Rusijos.
Be to, didžioji dalis gamtos išteklių Rusijoje yra Sibire – šią teritoriją kur kas lengviau užimti Kinijos, o ne NATO pajėgoms. („Reuters”, BNS, LR)
Kariai atvyko ir ne iš NATO narių
Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančiose NATO pratybose „Steadfast Jazz 2013” dalyvauja 6 tūkst. NATO karių, įskaitant apie 300 Lietuvos kariškių.
Tai pirmosios NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybos šiame regione.
Didžiausi pratybų elementai rengiami Adažių poligone Latvijoje ir Pamario Dravsko poligone Lenkijoje.
Pratybose veikia oro, sausumos, jūrų ir specialiosios pajėgos, į jas atvyko kariai iš visų NATO šalių narių ir trijų valstybių partnerių – Suomijos, Švedijos ir Ukrainos.
Lietuvos kariai dislokuoti skirtingose vietose Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje.
Kartu su NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybomis „Steadfast Jazz 2013” vyksta ir kasmetinės Baltijos šalių pratybos „Baltijos šeimininkas 2013”. Jų metu stiprinami Baltijos šalių gebėjimai priimti atvykstančias sąjungininkų pajėgas kilus krizei.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai BNS teigė, kad tai pirmas kartas, kai pratybos „Baltijos šeimininkas” rengiamos kaip sudėtinė NATO pratybų dalis.
Lietuvoje veiks mūsų priimančiosios šalies štabas Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pratybas „Steadfast Jazz 2013” yra pavadinęs „įrodymu, kad Aljansas yra pasirengęs ginti Baltijos šalis ir Lenkiją nuo bet kokių grėsmių”.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.