A.Gulas, kuris šį interviu davė per vizitą Škotijos
sostinėje Edinburge, sakė, kad pasaulio atsakas į įvykius Sirijoje
yra „labai nuviliantis“ ir kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo
Tarybos reakcija buvo „gėdingas“.
Jis argumentavo, kad daugybės to karo aukų galėjo būti
išvengta, jeigu pasaulis būtų griežčiau reagavęs į prezidento
Basharo al Assado susidorojimą su sukilėlių
pajėgomis, kurios, kaip perspėjo Turkijos lyderis, dabar gali
radikalizuotis.
Buvusių artimų sąjungininkų Damasko ir Ankaros santykiai
pašlijo per sukilimą, prasidėjusį 2011-ųjų kovą.
Prezidentas perspėjo, kad jis reaguos „griežčiausiu įmanomu
būdu“, jeigu tas konfliktas persimestų kitapus 900 kilometrų
ilgio bendros Turkijos ir Sirijos sienos.
„Tačiau taip pat leiskite pasakyti, jog tai nėra dvišalis
Turkijos ir Sirijos klausimas, – A.Gulas sakė duodamas interviu,
kuris buvo paskelbtas „The Guardian“ tinklalapyje. – Mes
neturėjome jokio konflikto su Sirija, tačiau ... kai žudomi Sirijos
žmonės, tai tampa visos žmonijos, visų mūsų reikalu.“
Pasak prezidento, Turkijoje įkurtose stovyklose šiuo metu gyvena
apie 200 tūkst. pabėgėlių.
Jis pridūrė, kad tarptautinės bendruomenės „abejingumas“
skatina ekstremizmą tame konflikte.
„Jeigu atmosfera išliks, kokia yra, tuomet tai gali vesti į
dar didesnę radikalizaciją, o kai kurios grupuotės šiame
pilietinime kare tampa vis labiau ekstremistinės, – aiškino
A.Gulas. – Nemanau, kad kas nors toleruotų, jeigu Viduržemio
jūros pakrantėse atsirastų kažkas panašaus į Afganistaną.“