Iki šiol buvęs taikus Maidanas praėjusį savaitgalį sprogo. Tūkstančių žmonių minia po sekmadienį įvykusio tradicinio liaudies susirinkimo (liaudies večės) nutarė atakuoti pareigūnus.
Ir ne bet kur arba bet ką, o specialiąsias pajėgas, saugančias kelią Aukščiausiosios Rados, vyriausybės ir prezidento rūmų link. Politiniai Maidano lyderiai nepajėgė sustabdyti minios.
Šis trijų politinių partijų lyderių bejėgiškumas nebuvo vienintelis jiems blogas ženklas.
Keli pykčio šaltiniai
Susirinkusieji ėmė švilpti, kai vienas politinių Maidano lyderių, Julijos Tymošenko partijos „Tėvynė“ („Batkivščyna“) pirmininkės pavaduotojas Arsenijus Jaceniukas pažadėjo įvardinti politinį protestų lyderį. Jis turėjo tapti vieninteliu trijų opozicinių partijų kandidatu prezidento rinkimuose.
Bet A.Jaceniukas pažado nesilaikė. Jis paskelbė, kad protestų lyderė yra tauta, susirinkusi į aikštę. Tad, regis, nieko keista, kad tauta – tūkstančiai atsakymu nepatenkintų ir radikaliau nusiteikusių žmonių ėmė veikti savo nuožiūra.
Buvo galima tikėtis, kad sausio 16 dieną Ukrainos parlamente nedemokratiniu būdu patvirtintos ir demokratijai prieštaraujančios įstatymų pataisos sujudins šalies žmones.
Prezidentui Viktorui Janukovyčiui ištikimi parlamentarai palaimino įstatymus, panašius į tuos, kurie neseniai buvo priimti ir Rusijoje. Įstatymuose numatyta drausti protestus, suimti jų dalyvius, lyderius, net jei jie turi parlamentaro neliečiamybę.
Be to, paramą iš užsienio gaunantys protestuotojai ir įvairūs jų judėjimai priversti registruotis kaip užsienio agentai. Kitaip sakant, užsirašyti ant kaktos: aš esu liaudies priešas.
Nenuostabu, kad po švenčių daugeliui ukrainiečių tokios žinios sugadino nuotaiką.
Ir vėl tūkstančiai jų patraukė į palapinių miesteliu prieš kelis mėnesius virtusią Nepriklausomybės aikštę.
Nuotaikos – jau kitokios
Bet tie, kurie tikėjosi panašaus bendruomeniškumo, vienybės kaip prieš šventes, klydo. Paaiškėjo, kad Maidane jau kitokios nuotaikos.
Žmones vis labiau pykdo, kad trijų opozicinių partijų politikai nesugeba pateikti savęs kaip vieningos politinės jėgos. Kur ji, viena politinė komanda, vienas aiškus lyderis, kurį Maidanas būtų pasirengęs palaikyti ir taip nušalinti nuo valdžios V.Janukovyčiaus režimą?
Politikai kiekvieną savaitgalį ant scenos paskelbdavo vis naują veiksmų programą, užmiršdami, kas sakyta anksčiau. Ir kasdien šaltyje budinčių protestuotojų kantrybė trūko.
Protestų dalyvių margumynas
Pirmieji Nepriklausomybės aikštės šeimininkai buvo studentai, kurie atėjo į centrinę Kijevo aikštę po to, kai išgirdo, kad Ukrainos valdžia stabdo Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymą. Tūkstančiai studentų suvažiavo iš kitų miestų.
Juos parėmė politikai iš trijų opozicinių partijų – atsivežė milžinišką sceną, užpirko renginių rodymą didžiuliame ekrane šioje aikštėje, suorganizavo palapinių stovyklą su visa įspūdingai veikiančia pasipriešinimo infrastruktūra. Medicinos punktai, poilsio palapinės, tualetai, maitinimo vietos – viskas parengta.
Kai riaušių malšinimo daliniai pernai lapkričio 30-ąją brutaliai susidorojo su studentų protestu, į Maidaną atėjo ir nieko bendra nei su studentais, nei juo labiau su politika neturintys žmonės.
Palaikymą demonstrantams reiškė daug visuomeninių organizacijų, politikų iš Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvos, šiaip žinomų žmonių. Tą akimirką protestai tapo Ukrainos visuomeniniu-politiniu reiškiniu. Ir, regis, viskas veikė sklandžiai.
Politinę Maidano vadovybę sudarė partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko, nacionalistinės partijos „Svoboda“ vadovas Olehas Tiahnybokas ir jau minėtas A.Jaceniukas. Jo partijos vadovė J.Tymošenko davė nurodymus savo laiškais iš kalėjimo.
Pačiai Maidano stovyklai ir barikadoms vadovavo komendantas iš J.Tymošenko partijos.
Nori ryžtingesnių veiksmų
Tačiau tokia vienybė ilgai netruko. Ilgą laiką buvo delsiama formuoti visuomeninę Maidano valdžią.
Vis dėlto gruodžio pabaigoje ir tokia taryba suformuota, kartu paskelbiant, jog įkuriamas nacionalinis visuomeninis judėjimas – „Maidanas“. Paraginta jo padalinius steigti visoje šalyje.
Buvo pasistengta, kad visuomeninė judėjimo dalis glaudžiai dirbtų su politine „Maidano“ valdžia ir visose liaudies večėse pasirodydavo kartu, simbolizuodama tą bendrumą.
Per keletą mėnesių „Maidano“ veikla išsiplėtė – įtraukta tiek sankcionuotų Maidano vadovybės, tiek ir visiškai stichiškų veiksmų bei iniciatyvų.
Pavyzdžiui, dalis radikaliai nusiteikusių aktyvistų ėmė griauti Lenino paminklus. Ne tik Kijeve. Kita dalis surengė automobilių akciją „Automaidanas“, kurios metu blokuojama šalia Kijevo esanti prezidento V.Janukovyčiaus rezidencija ir kitų valdžios žmonių namai.
Toliau buvo blokuojamos valdžios įstaigos, teismai. Pajudėjo antikorupcinės iniciatyvos. Per šias akcijas iškilo naujų lyderių.
Susidūrusi su kieta valdžios pozicija ir reaguodama į naujus įstatymus radikalioji protestuotojų dalis perėjo į puolimą, Maidane vis labiau nekantrauta matyti daug ryžtingesnius opozicijos politikų veiksmus.
Visai gali būti, kad ta triumfo diena, kai centrinė Kijevo aikštė po švenčių pertraukos buvo vėl kupina žmonių, galėjo būti ir Maidano lyderių vienybės pabaigos pradžia.
Radikalai nesiklausė ir pradėjo svaidyti akmenis bei „Molotovo kokteilius“ į miliciją.
Ryškėja vienas lyderis
Tiesa, viena aplinkybė, regis, iškalbinga. Žmonių, įsivėlusių į konfliktą su pareigūnais, raminti nuėjo V.Klyčko.
Beje, per ankstesnius protestus, kai tik įkaisdavo atmosfera, kai tik grėsdavo naujomis riaušėmis, lemiamu momentu kone visada atsirasdavo buvęs boksininkas V.Klyčko ir visus imdavo raminti, lyg teisėjas iškėlęs rankas į šonus.
Bet šį kartą radikalai jam „atsidėkojo“: vieną Maidano lyderių patys apipylė srove iš gesintuvų, kuriuos naudojo prieš specialiąsias pajėgas.
Beje, V.Klyčko dar tą pačią dieną prezidento rezidencijoje susitiko su derėtis vis siūlančiu V.Janukovyčiumi.
Pirmadienį „Automaidano“ vadovai paskelbė, jog nesulaukę politikų pažado įvardyti, kas gali būti jų lyderis kovojant su režimu, jie išsirinko V.Klyčko, savo asmeniniu elgesiu jau parodžiusį, kad yra pasirengęs veikti ne tik kalbomis.
Jeigu šį pasirinkimą palaikys ir kiti aktyvistai, Maidanas galbūt jau turės lyderį, kuriam paklus ir radikaliai nusiteikę ukrainiečiai.
Bet ar tai nebus per vėlu?
Karšta ir kruvina naktis Kijeve
Sekmadienio naktį Kijeve per susirėmimus su milicija nukentėjo daugiau kaip 200 žmonių. Milicija naudojo vandens patrankas ir ašarines dujas.
Medikai diagnozavo galvos ir smegenų traumas, lūžius, sumušimus ir apsinuodijimą dujomis. Vienam mitinguotojų ligoninėje teko amputuoti plaštaką, dar trys neteko akies.
Kiti sužeistieji – net ne protestų dalyviai. Pavyzdžiui, milicininkai nuogai išrengė, guminėmis kulkomis apšaudė ir sumušė du vyrus, kurie dirbo statybininkais ir ilsėjosi viename netoli protestų vietos esančiame name.
Išsityčioję milicininkai vyrus paleido pas mitingo dalyvius, kurie buvo šalia „Dynamo“ stadiono. Tuo metu Kijeve buvo apie 8 laipsnius šalčio.