„Noriu dalyvauti kovoje“, – sakė 33 metų inžinierius
Romanas Suržikovas, armijos rezervininkas, kartu su daugeliu kitų
žmonių antradienį atėjęs į ginkluotųjų pajėgų verbavimo
įstaigą sostinės centre, nors ant jos durų buvo pakabintas
užrašas „Uždaryta“.
„Ar dar nepaskelbė visuotinės mobilizacijos?“ –
R.Suržikovas paklausė moters, dirbančios priimamajame.
Ukrainai priklausantis autonominis Krymo regionas pastarosiomis
dienomis buvo faktiškai kontroliuojamos Kremlių palaikančių
pajėgų, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė turintis
teisę siųsti karius į tą pusiasalį, kurio daugumą gyventojų
sudaro rusakalbiai. Tačiau jis neigė pranešimus, kad Rusijos kariai
ten jau veikia.
„Kryme vyksta akivaizdi intervencija, ir nėra neįmanoma, kad
ji taip pat vyks Ukrainos teritorijoje“, – R.Suržikovas sakė
naujienų agentūrai AFP, aiškindamas, kodėl nori užsirašyti į
kariuomenę.
„Negaliu pasakyti, kad to laukiu, bet jeigu bus karas, turiu
atlikti pareigą. Turime ginti šalį“, – sakė jis, pridūręs,
kad „10 mln. vyrų pasiruošę imtis ginklų“.
Kol kas jam buvo nurodyta palikti savo kontaktinę informaciją ir
grįžti po kelių dienų. Kariuomenė mobilizavo tik dalį
rezervininkų, o R.Suržikovas tarp jų nepateko.
Ukrainos armijoje visiška kovinė parengtis buvo paskelbta
praeitą savaitgalį, kai Rusijos parlamentas suteikė V.Putinui
leidimą pasiųsti pajėgas į Ukrainą, buvusią sovietinę
respubliką.
Atsakydamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos
vadovas Andrijus Parubijus sekmadienį paskelbė, kad Kijevas
mobilizuos visus kariuomenės rezervininkus, siekiant „užtikrinti
Ukrainos saugumą ir teritorinį vientisumą“.
Nors visuotinė mobilizacija nebuvo paskelbta, dėl to pranešimo
sujudo šimtai jaunų vyrų visoje šalyje, pasiruošusių atlikti
savo pareigą.
Televizijos reportažuose matėsi ilgos eilės prie verbavimo
centrų. Gynybos ministerija atsisakė atskleisti naujienų agentūrai
AFP, kiek žmonių užsirašė į armiją, sakydama, jog ta
informacija yra įslaptinta.
Savanorių buvo daugiau, negu verbavimo biuras Kijevo centre
galėjo priimti, todėl buvo nuspręsta jį uždaryti iki
ketvirtadienio.
Verbavimo įstaigos darbuotojas Volodymyras Bykovskis, kuris pats
užsirašė savanoriu, patvirtino, kad nuo savaitgalio labai
padaugėjo užsirašyti į kariuomenę norinčių vyrų – tiek
jaunų, tiek senų.
„Dauguma jų atvyksta savo iniciatyva“, o ne gavę šaukimą,
V.Bykovskis sakė rūkydamas prie pastato, ant kurio buvo iškelta
žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava.
„Daugelis nusivylę, nes galvojo, kad mobilizacija jau vyksta
– bet mes jų vis tiek prašome, kad palauktų; kad pašauksime
juos, kai ateis laikas“, – pridūrė darbuotojas.
Patriotinę iniciatyvą rodo ne vien žmonės, bet ir bendrovės
– pavyzdžiui, siūlydamos kompiuterinę techniką Ukrainos
kariuomenei, kuri yra mačiusi ir geresnių laikų.
Lyginant su Rusijos karinėmis pajėgomis, turinčiomis apie 845
tūkst. karių, Ukrainos kariuomenė turi šešis kartus mažiau
karių, o jų įranga daugiausiai pasenusi.
Gyventojai tai žino, todėl „žmonės, žinoma, yra išsigandę
– man irgi baisu“, neslėpė V.Bykovskis. „Tačiau tai reikia
padaryti; tai mūsų pareiga“, – pridūrė jis.
Patriotizmo jausmas, nors ir esant nepalankioms aplinkybėms,
regis, buvo nesvetimas ir 42 metų Dmytro Geržanui, kuris išėjo iš
verbavimo įstaigos, palikęs savo kontaktinius duomenis.
„Jeigu padėtis taps labiau komplikuota – kas žino, kaip
pakryps reikalai, ką darys Rusija – mes turime prisidėti“, –
aiškino jis.
Į kitą verbavimo centrą atėjęs savanoris, vardu Artūras,
sakė jį užsirašyti paskatino atmintis apie beveik 100
protestuotojų, žuvusių per įnirtingus susirėmimus Kijevo
centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, kurie
vyko prieš nuverčiant prorusišką prezidentą Viktorą
Janukovyčių praeito mėnesio pabaigoje.
„Po to, kas įvyko ... būtų gėda neateiti (ir neužsirašyti
į armiją)“, – sakė 23 metų studentas.
„Manau, viskas bus išspręsta taikiai, nes visas pasaulis
palaiko Ukrainą, o teisybė Ukrainos pusėje, – sakė jis. – Bet
jeigu Putinas nuspręs pradėti karą prieš brolišką šalį,
būsime pasiruošę ginti tėvynę.“