28 NATO narės „ryžtingai“ reagavo į Rusijos intervenciją Ukrainoje, „tačiau perspektyvoje turėtume tikėtis, kad Rusija mėgins mūsų aljanso tikslą, ištvermę ir pasišventimą“, pridūrė Pentagono vadovas.
Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir jos palaikymas separatistams rytų Ukrainoje „priminė NATO, kokie yra jos įkūrimo tikslai“, pažymėjo Ch.Hagelis.
Pasibaigus Šaltajam karui, Aljansas siekė užmegzti partnerystę su buvusia priešininke.
Tačiau po Maskvos veiksmų Ukrainoje „NATO privalo būti pasiruošusi peržiūrėti esminius principus, kuriais pagrįsti jos ryšiai su Rusija“, – sakė gynybos sekretorius.
Kita vertus Ch.Hagelio atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby atsisakė įvardyti Rusiją Jungtinių Valstijų „priešu“.
Tuo tarpu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas amerikietis Alexander'as Vershbow ketvirtadienį pareiškė, jog Maskva dabar turėtų būti laikoma „labiau priešininke negu partnere“.
Lemiamas pasirinkimas
Sakydamas kalbą Vašingtone įsikūrusiame politikos tyrimais užsiimančiame Wilsono centre, Ch.Hagelis pareiškė, kad Aljanso laukia lemiamas pasirinkimas dėl kategoriškos Rusijos pozicijos Ukrainos atžvilgiu – tvirtai stovėti ar atsitraukti.
„Būsimos kartos atkreips dėmesį ..., ar šiuo iššūkio momentu pasitelkėme valią investuoti į mūsų aljansą, – perspėjo jis. – Neturime iššvaistyti šios galimybės arba išsisukti nuo šio iššūkio. Mus griežtai baus istorija ..., jeigu tai padarysime.“
Ch.Hagelis ragino NATO sąjungininkus skirti daugiau lėšų savo kariuomenėms, tačiau neragino imtis drastiškų žingsnių.
Pentagono vadovas neragino stiprinti JAV karinio dalyvavimo Europoje, taip pat neužsiminė apie planus nuolat dislokuoti Aljanso karius NATO šalyse Rytų Europoje.
Aukšti JAV pareigūnai ir kariškiai jau daugelį metų reiškė nerimą, kad partneriai Europoje nepakankamai investuoja į gynybą ir leidžia silpnėti savo karinei galiai.
Buvęs gynybos sekretorius Robertas Gatesas 2011 metais perspėjo, kad nuolatinis Europos gynybos biudžetų mažėjimas kelia „labai realią kolektyvinio karinio potencialo praradimo tikimybę“.
Siekiant išeiti iš „biudžeto aklavietės“, Ch.Hagel ragino Aljanso šalių finansų ministrus ir už biudžetą atsakingus aukšto rango pareigūnus dalyvauti būsimuose NATO gynybos ministrų susitikimuose tartis dėl karinių išlaidų.
„Tuomet jie gautų išsamios informacijos iš Aljanso karinių lyderių apie mūsų patiriamus iššūkius“, – sakė jis.
Pasak jo, toks formatas padėtų perteikti didesnio gynybos sektoriaus finansavimo būtinybę sprendimus priimantiems pareigūnams Europos sostinėse.
„Mūsų vyriausybių lyderiai privalo suprasti dabartinių sumažėjusių gynybos išlaidų tendencijų pasekmes“, – pažymėjo Ch.Hagelis.
Nors mažesnės NATO šalys Rytų Europoje didina išlaidas gynybai, Ch.Hagelis pabrėžė, jog tai turi daryti ir didžiosios valstybės – „ypač stiprėjant transatlantinei ekonomikai“.
Jungtinių Valstijų išlaidos gynybai sudaro beveik tris ketvirtadalius bendro NATO šalių gynybos biudžeto. Be JAV, tik Estija, Graikija ir Didžioji Britanija skiria gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – NATO reikalavimo, kurio nevykdo visos kitos Aljanso šalys.
„Dabar Amerikos BVP yra mažesnis negu bendras visų 27 mūsų NATO sąjungininkių, tačiau Amerikos išlaidos gynybai – triskart didesnės negu mūsų sąjungininkių bendros išlaidos gynybai“, – aiškino Ch.Hagelis.
Pasak jo, JAV ir sąjungininkės Europoje turi ne vien didinti gynybos biudžetus, bet ir investuoti į „energetinį saugumą“, kad galėtų „atšipinti priverstinę energetikos politiką Rusijoje“.
Pentagono vadovas sakė, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Europa turėtų sugebėti sumažinti gamtinių dujų importą iš Rusijos daugiau nei 25 procentais. Pasak Ch.Hagelio, tai padaryti gali padėti didinamas Jungtinių Valstijų dujų eksportas.
