Kol kas nepavyko susisiekti su separatistų šaltiniais, galinčiais patvirtinti arba patikslinti antradienį vykusių kautynių aukų skaičių. Vyriausybinės pajėgos per tuos susirėmimus naudojo lėktuvus, sraigtasparnius ir artileriją, mėgindamos išstumti separatistus, kontroliuojančius Slovjanską nuo balandžio pradžios.
Vyriausybės pajėgų atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė, kad per tuos įnirtingus susirėmimus žuvo du kariai, o dar 45 buvo sužeisti.
„Aktyvioji antiteroristinės operacijos fazė tęsiasi – šiuo metu valomas Krasnyj Lymano miestelis ir tęsiasi susirėmimai netoli Slovjansko“, – sakė jis trečiadienį Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.
Tuo tarpu sukilėlių atstovė Stela Choroševa antradienio vakarą nurodė, kad žuvusiųjų skaičius Slovjanske „nuolat didėja“.
Išrinktasis prezidentas Petro Porošenka, triuškinamai laimėjęs gegužės 25-ąją vykusius rinkimus, įsakė atnaujinti vyriausybės pajėgų operacijas, siekiant numalšinti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose, kur gyvena daugiausiai rusakalbiai.
Kijevo vyriausybė teigia, kad kautynes kursto Maskva, nusistačiusi prieš jos provakarietišką kursą. Kijevas taip pat kaltina Rusiją praleidžiant per sieną su Ukraina daugybę savanorių, kurie prisideda prie sukilėlių pajėgų. Tačiau Maskva šiuos kaltinimus neigia ir ragina Ukrainą baigti karines operacijas bei pradėti dialogą su separatistais.
Antradienį Ukrainos kariuomenės ir saugumo pajėgų vadai informavo laikinąjį prezidentą Oleksandrą Turčynovą, kad sukilėliai buvo išstumti iš pietrytinės Donecko srities šiaurinės dalies, sunaikinti separatistų įtvirtinimai Semenivkos kaime ir atkovotas Krasnyj Lymano miestas.
Užėmė Nacionalinės gvardijos bazę
Ukrainos rytiniame Luhansko mieste šimtai prorusiškų separatistų kovotojų po praeitą naktį ilgiau nei 10 valandų vykusio įnirtingo mūšio užėmė Nacionalinės gvardijos kontroliuojamą vidaus kariuomenės pajėgų bazę. Tokią informaciją paskelbė patys ukrainiečiai.
Per mūšį buvo sužeisti trys vyriausybinių pajėgų kariai, pranešė Nacionalinės gvardijos spaudos tarnyba.
Pirmadienio vakarą daugiau nei 300 ginkluotų separatistų apsupo ir atakavo Luhanske esančią Nacionalinės gvardijos milicijos patrulių tarnybos pulko bazę.
Sukilėliai apšaudė bazę iš automatų, kulkosvaidžių, minosvaidžių ir granatsvaidžių, taip pat atakavo snaiperiai.
„Teisėsaugininkai atsišaudė, kol nesibaigė visos šaudmenų atsargos – jie kovėsi iki paskutinio šovinio. Sužeisti trys saugumo pajėgų nariai“, – sakoma pranešime, paskelbtame Nacionalinės gvardijos tinklalapyje.
Ten pat nurodoma, kad apie 20 užpuolikų buvo sužeisti, o šeši žuvo.
„Per ilgai trukusį susirėmimą ugnis visiškai sunaikino automobilių garažą ir karinio dalinio štabą; liepsnos apgadino teisėsaugininkų kareivines, – nurodė Nacionalinė gvardija. – Mūsų karinio dalinio nariai perkeliami į saugią vietą.“
Tuo tarpu Rusijos naujienų agentūros anksčiau pranešė, kad tą bazę gynę kariai pasidavė, o kovotojai juos išrikiavo aikštėje.
„Visi kariškiai pasidavė. Šiuo metu juos išrikiavo aikštėje ir sprendžia, ką su jais toliau daryti“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo vieną sukilėlį.
Anksčiau aukšto rango Ukrainos kariuomenės ir saugumo pareigūnai informavo laikinąjį prezidentą Oleksandrą Turčynovą, kad per antiteroristinę operaciją prorusiški sukilėliai buvo išstumti iš rytinės Donecko srities šiaurinės dalies, sunaikinta jų pagrindinė tvirtovė Semenivkos kaime, taip pat susigrąžinta kontrolė Krasnyj Lymano miestelyje.
„Šiandien per antiteroristinę operaciją Donecko srities šiaurinė dalis buvo visiškai išvalyta nuo teroristų – sunaikintos kovotojų tvirtovės ir karinės stovyklos tame regione, jų tvirtovė Semenivkos kaime užimta, taip pat perimta kontrolė Krasnyj Lymano mieste“, – sakoma operacijos vadų pateiktame raporte, kuris buvo paskelbtas laikinojo prezidento tinklalapyje.
Be to, Prezidentūros tinklalapyje nurodoma, kad vyriausybinės pajėgos pradėjo blokuoti sieną su Rusija Luhansko srities šiaurinėje ir rytinėje dalyje.
V.Putinas: Rusijos karių Ukrainoje nėra
Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukrainos pietryčiuose nėra jokių Rusijos karinių specialistų ar armijos dalinių. Taip jis aiškino duodamas interviu Prancūzijos televizijos kanalui TF-1 ir radijo stočiai „Europe-1“.
„Jokių Rusijos armijos dalinių ar karinių instruktorių Ukrainos pietryčiuose nebuvo ir nera“, - teigė V. Putinas, prancūzų žurnalistų paklaustas apie Rusijos karinio įsikišimo į įvykius Ukrainoje galimybę.
V. Putinas taip pat tikino, kad Rusija neketina „aneksuoti arba destabilizuoti Ukrainos pietryčių“.
Pasak Rusijos prezidento, Ukrainos krizė neturi tapti dar vienu šaltojo karo etapu.
NATO generolas: Rusija toliau destabilizuoja padėtį Ukrainoje
NATO sąjunginių pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlove'as pakartojo kaltinimus Maskvai padėties Rytų Ukrainoje destabilizavimu, skelbia „Reuters“.
Anot generolo, nors Rusija nuo rytinių Ukrainos sienų atitraukė didžiąją dalį savo karių, kai kurie daliniai nerodo jokių atsitraukimo ženklų.
„Ten pasilikusios kelios didelės formuotės, nerodančios jokių pasitraukimo ženklų. Atrodo, jog kai kurie kariniai daliniai ten pasiliks“, – pranešė Ph.Breedlove'as, pridūręs, jog Rusija vis dar kursto neramumus Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose.
„Rusija toliau destabilizuoja padėtį Ukrainoje kitais būdais. Rusijos nereguliariosios pajėgos, Rusijos remiami kovotojai ir Rusijos finansavimas rytinėje Ukrainoje vis dar labai aktyvūs. Tai turi liautis. Manau, tai, ką dabar ten stebime, yra labai gerai vadovaujama, finansuojama ir organizuota kova su Ukrainos pajėgomis, ukrainiečių pastatų grobimai. Nėra jokios abejonės, kad Rusija yra dalis to“, – aiškino NATO generolas.
Ph.Breedlove'as taip pat informavo, jog Ukrainos vyriausybė Aljansui ir individualioms jo šalims pateikė sąrašą reikalingos karinės įrangos, įskaitant ginklus ir įrangą.
„Jie paprašė visko – vadovavimui reikalingos įrangos, kibernetinės pagalbos, ginklų, pagalbos treniruojant karius“, – teigė pareigūnas.
Paklaustas, ar NATO Kijevui ketina skirti ginklų bei amunicijos, Ph.Breedlove'as pareiškė, jog apie tai kalbėti dabar yra „nederamas laikas“, nes Aljanso vadovybė šį klausimą dar svarsto.
ESBO dar neužmezgė ryšio su pagrobtais stebėtojais
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) iki šiol neužmezgė ryšio su rytų Ukrainoje prorusiškų separatistų pagrobtomis dviem stebėtojų grupėmis.
ESBO misijos rytų Ukrainoje biuras nurodė, kad neįvyko jokių pokyčių ir kad kontaktas su pagrobtaisiais nebuvo užmegztas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu nurodė, kad palaiko ryšį su ESBO stebėtojų misija ir yra pasiruošusi dalytis informacija apie pagrobtųjų likimą.
„Įgaliotosios Ukrainos institucijos vykdo visas procedūras, reikalingas, kad įkaitai būtų kuo greičiau paleisti“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė URM Informacinės politikos departamento direktorius Jevhenas Perebijnas.
Pirmoji ESBO stebėtojų grupė, kurią sudaro keturi Šveicarijos, Estijos, Turkijos ir Danijos piliečiai, dingo pietrytinėje Donecko srityje gegužės 26 dieną.
Ryšys su kita keturių stebėtojų grupe nutrūko gegužės 29 dieną netoli Severodonecko miesto toliau į rytus esančioje Luhansko srityje.
