NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad ministrai sutarė sudaryti „parengties
veiksmų planą reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką“,
sukurtą besiplečiančio konflikto Ukrainoje.
Tarp šių veiksmų bus išankstinis išteklių bei įrangos
sutelkimas Aljanso narėse ir intensyvinamos pastangos sustiprinti
karinius pajėgumus, kad NATO galėtų greičiau reaguoti į bet
kokią grėsmę.
Planas bus pateiktas patvirtinti NATO šalių lyderiams per
rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiantį viršūnių susitikimą.
Šis sprendimas priimtas po to, kai Vakarų santykiuose su Rusija
kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią
išprovokavo Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir jos parama
prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.
Rusijos intervencija Ukrainoje ir Krymo aneksija reiškia, kad ta
šalis „įžūliai pažeidė 1997-ųjų Pagrindų aktą“,
pareiškė A.Foghas Rasmussenas.
Pagal 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą buvo
formaliai nustatytos sienos Europoje po Šaltojo karo. Ypač svarbus
jo teiginys, kad nei Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių
Valstijų, nei Rusija nedislokuos naujai išsivadavusiose Rytų
Europos šalyse pajėgų arba ginkluotės, kuri galėtų būti laikoma
keliančia grėsmę.
Abi pusės taip pat susitarė, kad nei viena iš jų neturėtų
kitos laikyti „priešininke“, siekiant sumažinti ateities
konfliktų riziką.
Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško pirmadienį
sakė, kad laikinas NATO lėktuvų ir karių dislokavimas rytinėse
Aljanso narėse - įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis - prilygsta
sutarties dėl santykių pagrindų pažeidimui.
Kai kurios NATO šalyse, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, išsakė
susirūpinimą ir nuostabą dėl Rusijos gebėjimo labai greitai
sutelkti apie 40 tūkst. karių prie sienos su Ukraina ir juos laikyti
parengtus kovos veiksmams gana ilgą laiką.
A.Foghas Rasmussenas pabrėžė, kad NATO turi vykdyti būtinus
veiksmus „tiek laiko, kiek reikės“, kad atremtų naująją grėsmę.
Jis pažymėjo, kas Rusija per pastaruosius penkerius metus 50
proc. padidino išlaidas gynybai, o Aljanso sąjungininkų kariniai
biudžetai sumažėjo penktadaliu.
Ta pačią gaida jis šiltai pasveikino JAV prezidento Baracko
Obamos pranešimą apie 1 mlrd. dolerių (2,54 mlrd.
litų) vertės saugumo planą Rytų Europai, turintį padrąsinti NATO
sąjungininkes ir partneres, kurioms Rusijos veiksmai kelia vis
didesnį nerimą.
Kita vertus, NATO ir Vakarų šalys toliau laikysis 1997 metų
sutarties, nes jos „nori taisyklėmis pagrįstos saugumo sistemos“ ir
yra „įsitikinusios, kad visos priemonės, kurių esame pasiruošę
imtis, gali būti vykdomos pagal esamas taisykles“, pažymėjo
A.Foghas Rasmussenas.
Nors NATO vadovas laikėsi griežtos linijos Maskvos atžvilgiu,
jis taip pat atmetė pareiškimus, jog Ukrainos krizė sukėlė naują
šaltąjį karą, pabrėždamas, kad nebeliko gilaus ideologinio ir
pasaulinio susipriešinimo, sukurto konflikto, kuris truko beveik 50
metų.
„Rusija dabar atrodo esanti gana izoliuota, – sakė A.Foghas Rasmussenas. – Tačiau jos ryžtingesnis nusiteikimas primena pasenusią Šaltojo karo mąstyseną“.