Lietuvis, vienos aukštųjų technologijų įmonės pardavimų vadovas, ne kartą verslo reikalais yra skraidęs po tolimus ir gana pavojingus pasaulio kraštus – Keniją, Dramblio Kaulo Krantą, Kolumbiją, - ir sako jau turintis šiokios tokios patirties, kaip juose elgtis, tačiau pastaroji kelionė į Pakistaną nuo pat pradžių buvo nevykusi.
Vos atvykęs pakliuvo į riaušes, kurios kilo po to, kai Londone buvo suimtas vienos populiariausių Pakistano partijų lyderis - judėjimo „Muttahida Qaumi Movement“ vadovas Altafas Hussainas, įtariamas neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir pinigų plovimu.
„Degė mašinos, šaudėsi žmonės, buvo žuvusiųjų. Miestas buvo visiškai paralyžiuotas, iš viešbučio negalėjom niekur pajudėti. Tris dienas neveikė nei parduotuvės, nei degalinės, nei kokios nors įstaigos“, - pasakoja I.Vosylius.
Tiesa, po to padėtis pagerėjo - pagal savo kelionės planas verslininkas išvyko į Lahorą, ten tvarkė verslo reikalus iki sekmadienio vakaro. „Pasižiūrėjom žinias, paklausinėjom žmonių – riaušės ir demonstracijos kaip ir pasibaigę, skristi į Karačį atrodė saugu“, - prisimena lietuvis.
Tačiau vos nusileidęs Karačyje, jis pakliuvo į terorizmo sūkurį. „Tik atėjom į bagažo laukimo zoną, ir pasigirdo sprogimai. Žmonės pradėjo panikuoti, skambinėti savo artimiesiems. Apsauga užrakino visas duris, mus izoliavo“, - pasakoja teroro aktą išgyvenęs verslininkas.
Po maždaug dvidešimties minučių į oro uostą atvyko armija. „Pastatė savo sargybas ir pradėjo su tais teroristais dorotis, - prisimena I.Vosylius. - Kai tik praeidavo koks armijos kariškis, žmonės klausinėdavo, kas vyksta. Jie mums pranešdavo, kad yra žuvusių tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės“.
Dvi – tris valandas, pasak lietuvio, buvo aktyviai šaudomasi ir sprogdinamasi. „Po gerų trijų valandų išgirdom dar vieną sprogimą – mums pasakė, kad susisprogdino paskutinis likęs savižudis teroristas“, - pasakoja I.Vosylius.
Dar šiek tiek palaukus, keleiviai buvo išleisti iš oro uosto. Pasakė, kad jau kaip ir saugu, tačiau nėra jokių garantijų, todėl keleiviai turi patys apsispręsti, išvykti ar pasilikti dar kurį laiką.
Joks transportas iš oro uosto parūpintas nebuvo – nei taksi, nei viešasis transportas nevažinėjo. Dalis žmonių išėjo pėsčiomis, o lietuvį iki viešbučio sutiko su savo automobiliu pavežti vietos gyventojai. Pirmadienį apie penktą ryto verslininkas jau buvo viešbutyje.
I.Vosylius mano, kad gerai, jog Pakistano kariškiai nepuolė iš oro uosto evakuoti keleivių. Kovos vaizdų keleiviai nematė, tik viską girdėjo. „Buvo neaišku, kiek ten tų teroristų, neaišku, kur jie sulindę, šaudėsi iš visų pusių. Todėl jie teisingai nusprendė, kad mus izoliavo.
Tai buvo kita patalpa, apsaugos – didžiuliai kiekiai, ir armija, ir reindžeriai su automatais, granatsvaidžiais. Aišku, vis tiek buvo neramu, jeigu būtų sprogusi galinga bomba, bet tiesioginio pavojaus nepatyrėm“, - sako verslininkas, kaip teroro akto liudininkas davęs interviu ir BBC.
Šiuo metu Karčio viešbutyje I.Vosylius laukian, kada bus atstatyti skrydžiai, ir jis galės skristi namo.
Atsakomybės už kruviną ataką kol kas niekas neprisiėmė, tačiau Pakistano vyriausybė su sukilėliais kovoja jau kelis dešimtmečius, o didžiausią grėsmę Islamabado valdymui kelia Pakistano Talibanas.
Pakistano premjeras Nawazas Sharifas aktyviai siekia taikos su Talibanu, tačiau nuo vasario atnaujintos derybos iki šiol nedavė jokių rezultatų.
