„Negalime tokio Aljanso karinio telkimo netoli Rusijos sienų
vertinti kitaip nei priešiškų ketinimų demonstravimą. Papildomą
reikšmingų kovinių NATO pajėgų dislokavimą centrinėje ir Rytų
Europoje, tegu ir rotacijos principu, sunku bus įvertinti kitaip nei
tiesioginį 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto
nuostatų pažeidimą“, – interviu „Interfax“ sakė Rusijos
užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Titovas.
„Žinoma, mes negalime likti abejingi dėl mus supančių
valstybių militarizavimo ir būsime priversti imtis visų būtinų
politinių ir karinių-techninių priemonių, kad tvirtai
užtikrintume savo saugumą“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai išryškino
Euroatlantinės saugumo sistemos spragas.
„Kaip tai jau atsitiko per 2008 metų rugpjūčio įvykius
Pietų Kaukaze, NATO labiau kuria papildomas problemas, negu padeda
jas spręsti. Aljanso patruliavimo misijos stiprinimas Baltijos
šalyse, kariuomenės telkimas Centrinės ir Rytų Europos
valstybėse, Baltijos bei Juodojoje jūrose, pratybų prie Rusijos
sienų intensyvinimas ir AWAC lėktuvų naudojimas oro erdvėje palei
Ukrainos sieną, – visa tai tik papildomi įtampos elementai ir taip
komplikuotoje padėtyje“, – sakė pirmasis ministro pavaduotojas.
„Bandymas ieškoti Aljansui „naujo vaidmens“ tradiciniu
„grėsmės iš Rytų atgrasymo“ keliu gali sugriauti ilgametes
pastangas sukurti karinį pasitikėjimą, padidinti įtampą ir
paspartinti ginkluotės varžybas, kas gali turėti rimtų pasekmių
visoms euroatlantinėms valstybėms“, – kalbėjo V.Titovas.
Po Rusijos agresijos Ukrainoje NATO sustiprino savo pajėgas
Lenkijoje, Baltijos šalyse. Pirmadienį prasidėjo vienos
didžiausių Baltijos šalyse NATO Sausumos pajėgų karinės
pratybos „Kardo kirtis“.