Kaip ir daugelis kitų žmonių neramumų židiniu tapusiame
Slovjansko mieste, ji kasdien ateina į centrinę Lenino aikštę
prisipilti į butelį užsistovėjusio vandens iš fontano baseino.
Kitos išeities ji neturi.
„Jį daugiausiai naudoju skalbimui. Kad galėčiau gerti,
pirmiausiai užverdu“, – sakė senolė, nesutikusi atsikleisti
savo pavardės.
„Nebėra vandens, elektros – nieko“, – skundėsi ji.
Pastarąją savaitę, kai dėl kovų tarp prorusiškų sukilėlių
ir vyriausybės pajėgų nutrūko vandens tiekimas, kelionė prie
fontano Lenino aikštėje tapo kasdieniu darbu daugeliui žmonių
Slovjanske.
Tokią kainą jiems tenka mokėti už gyvenimą mieste, nuo
balandžio tapusiame prorusiškų separatistų ir juos remiančių kovotojų iš Rusijos tvirtove.
Panašus likimas ištiko milijonus kitų žmonių rytiniame
Donecko regione, kur vandens tiekimas buvo apribotas arba visiškai
nutrūko.
120 tūkst. gyventojų turinčio Slovjansko gatvėse beveik
kasdien vyksta susirėmimai. Tokiomis sąlygomis mieste beviltiškai
įstrigę civiliai – vyrai, moterys ir vaikai – priversti nuolat
grumtis dėl išlikimo.
Verslo įstaigos užsidarė „visam laikui“
Nusidriekusi ilga žmonių eilė paprastai reiškia, kad įmanoma
gauti kokių nors trokštamų ir stingamų atsargų. Šįkart žmonės
išsirikiavo prie buteliuose išpilstyto vandens.
Slovjanske stinga netgi būtiniausių dalykų. Daugelis verslo
įstaigų nebedirba. „Uždaryta visam laikui“, – skelbia
raštelis ant vienos parduotuvės.
Tebedirba vienas nedidelis prekybos centras ir kavinė, kuri dėl
neramumų dabar užsidaro 18 val., o ne 23 val., kaip būdavo
anksčiau.
„Tikriausiai esame drąsesni negu dauguma. Vieną dieną šaudė
visai šalia mūsų, bet mes toliau dirbome“, – sakė padavėja
kavinėje, kurios valgiaraštis, nebeveikiant vandentiekiui ir dingus
elektrai, susitraukė iki dviejų patiekalų: salotų ir mėsos
kepsnio, gaminamo ant dujinės viryklės.
Miestas beveik visiškai atkirstas nuo išorinio pasaulio.
Slovjanske nebėra interneto ryšio, ir tik nedaugelis operatorių dar
gali teikti telefono ryšio paslaugas.
„Bent jau galime eiti maudytis į upę“, – džiaugėsi
maždaug 50 metų vyras, vardu Paša.
Kaip po Černobylio
Prieš beveik tris dešimtmečius Ukraina atsidūrė pasaulio
žiniasklaidos centre įvykus Černobylio atominės jėgainės
katastrofai – didžiausiai avarijai per branduolinės energetikos
istoriją.
Slovjansko gyventoja Svetlana įžvelgia baugių panašumų tarp
tos nelaimės ir jos miestą ištikusių negandų.
„Visur kabo nutraukti laidai. Namai virtę griuvėsiais, –
sakė ji. – Tačiau tai vieta, kur anksčiau gyveno ir dirbo
žmonės.“
Miesto centre visur apstu kautynių ženklų. Pastatų fasadai
apgadinti sprogimų, o beveik visos gatvės nuklotos stiklo šukėmis.
Dieną Slovjanskas atrodo kaip vaiduoklių miestas. Tik vienas
kitas gyventojas išdrįsta pravažiuoti dviračiu.
Gatvės priklauso iki dantų ginkluotiems prorusiškiems
kovotojams, kurie patruliuoja savo mašinomis.
„Jie mums sakė, kad mus saugo. Tačiau nuo ko? Nesuprantu“, – sakė viena pagyvenusi moteris.
Ji gyvena Slovjanske 45 metus, bet dabar svajoja išvykti – kaip
padarė jos vaikai ir anūkai, išvažiavę pabūti pas draugus į
kaimyninę Rusiją.
„Mano vyras serga, todėl dabar negalime išvažiuoti. Kitaip
jau seniai mūsų čia nebebūtų“, – aiškino ji.
Kol Slovjanskas lieka sukilėlių rankose, Ukrainos armija laiko
apsupusi miestą. Kai kurie žmonės sako, jog dėl dažnų sprogimų, artilerijos ugnies, taip pat apšaudymų iš minosvaidžių atsakingos vyriausybinės pajėgos.
Ukrainos kariai kontroliuoja kelius į Slovjanską ir griežtai
tikrina ten mėginančius patekti žurnalistus. Viena naujienų
agentūros AFP reporterių grupė turėjo laukti dvi valandas patikros
poste, kol jai buvo leista važiuoti toliau.
„Visi ginkluoti žmonės turi pasitraukti, – sakė viena
senyvo amžiaus vietos gyventoja. – Tai vienintelis būdas atkurti
ramybę.“
Rusija kaltina Kijevą
Rusijos užsienio
reikalų ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių klausimams
Konstantinas Dolgovas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos saugumo pajėgas ir neonacių
grupuotes naudojant uždraustus ginklus prieš Slovjansko gyventojus
ir apšaudant pabėgėlius.
„Ukrainos saugumo pajėgos ir neonaciai naudoja uždraustus
ginklus prieš Slovjansko gyventojus, apšaudo pabėgėlius, žudo
vaikus“, – ketvirtadienį „Twitter“ parašė K.Dolgovas.
Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pažadai sustabdyti
„baudžiamąsias operacijas ir sukurti saugius humanitarinius
koridorius pabėgėliams“ nebuvo ištesėti, sakė jis.
„Kijevo humanitariniai nusikaltimai prieš civilius Pietryčių
(Ukrainos) gyventojus didėja; juos reikia ištirti, o kaltuosius –
nubausti“, – sakė K.Dolgovas.