Kijevas kaltina Maskvą remiant separatistus Rytų Ukrainoje, kur konflikto aukų skaičius išaugo po to, kai šeštadienį prorusiškos pajėgos numušė ukrainiečių karinį transportinį lėktuvą. Be to, įtampa ir taip išlieka didelė po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Nors NATO aiškiai pareiškė nesirengianti veltis į karo veiksmus Ukrainoje, organizacija sustiprino savo rytinių valstybių narių apsaugą pasiųsdama lėktuvus bei karo laivus į Rytų Europą. A. F. Rasmussenas teigia, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios turėtų garantuoti valstybių saugumą.
„Privalome prisitaikyti prie to, kad Rusija mus laiko savo priešais“, - sakė A. F. Rasmussenas ispanų laikraščiui „El pais“.
NATO vadovas teigė, kad organizacija ruošia paramos paketą, kurį birželio pabaigoje pristatys valstybių narių užsienio reikalų ministrams. Be kitų priemonių, taip pat numatoma parama Ukrainai pertvarkant gynybos sektorių ir modernizuojant karines pajėgas.
Vienas aukšto rango NATO pajėgų vadas informavo, kad organizacijos narės iš Ukrainos sulaukė prašymų tiekti ryšio priemones, ginkluotę bei apmokyti karius. Vis dėlto NATO gali apsiriboti patarimais, užuot tiekusi ginkluotę. Organizacijos atstovai anksčiau minėjo, kad ginkluotės klausimu Ukraina turėtų kreiptis į atskiras valstybes nares.
Kaip bebūtų, paramos paketas galėtų palengvinti Ukrainos pajėgų dalyvavimą bendrose pratybose. A. F. Rasmussenas taip pat neatmetė galimybės, kad kai kurios NATO valstybės gali vienašališkai dalyvauti pratybose Ukrainos teritorijoje.
Savo ruožtu Ukraina praneša pradedanti sienos su Rusija uždarymą. Jau uždarytas apie 250 kilometrų sienos ruožas.
