Tai, kad Rusija vėl telkia savo kariuomenę prie Ukrainos rytinės sienos, NATO pranešė prieš kelias dienas. Daugybė šarvuotos technikos buvo matoma iš palydovinių nuotraukų.
Rusija vėl pradėjo telkti savo pajėgas atsakydama į Ukrainos pastangas suaktyvinti antiteroristinę operaciją Donecko ir Luhansko srityse. Ukrainos pajėgos taip pat ėmėsi lopyti kiaurą šalies sieną, pro kurią iš Rusijos veržiasi teroristai, vežami ginklai ir technika.
Praėjusią savaitę iš Rusijos į Ukrainą atvažiavo keli tankai, tačiau Ukrainos armija juos sunaikino.
JAV įspėjo Rusiją apie kainą už neramumų Ukrainoje eskalavimą
Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad sutarė su sąjungininkėms Europoje įvesti
naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau destabilizuos situaciją
Ukrainos rytuose.
„Dabar mes visiškai sutariame dėl to, koks turėtų būti
kitas ekonominių sankcijų etapas, ir toliau ieškosime asmenų,
kuriems bus taikomos sankcijos“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus
pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland, kalbėdama Vokietijos Marshallo fonde Vašingtone.
JAV ir Europos Sąjunga „dabar drauge rengia virtinę sankcijų
energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriuose“, nurodė ji.
V.Nuland kaltino Rusiją, kad ji „toliau imasi pastangų itin
pavojingu būdu remti ir kurstyti separatistus“, siųsdama tankus ir
raketų leidimo įrenginius. Maskva tai griežtai neigia.
„Nėra abejonių, kad per praėjusią savaitę situacija vietoje
smarkiai pablogėjo“, - sakė V.Nuland, paminėdama incidentą, per
kurį prorusiškiems separatistams numušus Ukrainos ginkluotųjų
pajėgų karinį lėktuvą, žuvo 49 ukrainiečių kariai.
Tuo pat metu V.Nuland pasveikino neseniai įvykusį trumpą naujo
Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos vadovo Vladimiro
Putino susitikimą.
JAV ir Europa „kasdien“ vertina situaciją Ukrainoje ir
siunčia žinią V.Putinui, kad jei jis nekeis kurso, tai atsieis
kainą“, sakė ji.
V.Nuland taip pat pakartojo, kad Vašingtonas nepritaria
prancūzų „Mistral“ klasės desanto laivų pardavimui Maskvai.
„Dar gerokai prieš Ukrainos krizę leidome aiškiai suprasti,
kad mums labai neramu dėl to, ar teisinga perduoti (Rusijai)
„Mistral“, - sakė ji.
„Nevengėme pasakyti, kad laikas išties netinkamas“, -
pridūrė diplomatė, pabrėžusi, kad Jungtinės Valstijos „toliau
akcentuos šią savo poziciją“.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės
kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „ Mistral“ klasės
jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių
metų spalį, antrąjį - 2015 metais.
Kol kas Prancūzija nepaisė spaudimo sustabdyti šio
prieštaringai vertinamo kontrakto, kurio pasirašymas sulaukė
audringos reakcijos iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO
sąjungininkių, vykdymą.
NATO žvalgybos laivas atplaukė į Juodąją jūrą
Naktį iš pirmadienio į
antradienį Prancūzijos žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ atplaukė į
Juodąją jūrą, kurioje jau dislokuotas Italijos radijo žvalgybos
laivas „Elettra“, „RIA Novosti“ sakė karinis diplomatinis šaltinis.
„Sekmadienio rytą Italijos žvalgybos laivas „Elletra“ praplaukė
pro Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius ir įplaukė į Juodąją jūrą. Šį
vakarą (naktį iš pirmadienio į antradienį) prie jo prisijungs
prancūzų žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“ „, - teigė šaltinis.
„Dupuy de Lome“ pakeis Prancūzijos fregatą „Surcouf“, kuri iš
teritorijos išplauks antradienį.
JAV raketinis kreiseris „USS Vella Gulf“ Juodosios jūros
vandenis po trijų savaičių paliko birželio 12 dieną.
Rusijos gynybos ministerijos šaltinis kiek anksčiau pranešė,
kad rusų Juodosios jūros flotilė ir karinio jūrų laivyno aviacija
aptiko visus NATO laivų manevrus Juodojoje jūroje.
Pagal Montrė konvenciją laivai, priklausantys šalims, kurios
neturi išėjimo į Juodąją jūrą, negali vandenyse būti daugiau nei 21
parą.