Tai, kad Rusija vėl telkia savo kariuomenę prie Ukrainos rytinės sienos, NATO pranešė prieš kelias dienas. Daugybė šarvuotos technikos buvo matoma iš palydovinių nuotraukų.
Rusija vėl pradėjo telkti savo pajėgas atsakydama į Ukrainos pastangas suaktyvinti antiteroristinę operaciją Donecko ir Luhansko srityse. Ukrainos pajėgos taip pat ėmėsi lopyti kiaurą šalies sieną, pro kurią iš Rusijos veržiasi teroristai, vežami ginklai ir technika.
Praėjusią savaitę iš Rusijos į Ukrainą atvažiavo keli tankai, tačiau Ukrainos armija juos sunaikino.
JAV įspėjo Rusiją apie kainą už neramumų Ukrainoje eskalavimą
Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad sutarė su sąjungininkėms Europoje įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau destabilizuos situaciją Ukrainos rytuose.
„Dabar mes visiškai sutariame dėl to, koks turėtų būti kitas ekonominių sankcijų etapas, ir toliau ieškosime asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland, kalbėdama Vokietijos Marshallo fonde Vašingtone.
JAV ir Europos Sąjunga „dabar drauge rengia virtinę sankcijų energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriuose“, nurodė ji.
V.Nuland kaltino Rusiją, kad ji „toliau imasi pastangų itin pavojingu būdu remti ir kurstyti separatistus“, siųsdama tankus ir raketų leidimo įrenginius. Maskva tai griežtai neigia.
„Nėra abejonių, kad per praėjusią savaitę situacija vietoje smarkiai pablogėjo“, - sakė V.Nuland, paminėdama incidentą, per kurį prorusiškiems separatistams numušus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinį lėktuvą, žuvo 49 ukrainiečių kariai.
Tuo pat metu V.Nuland pasveikino neseniai įvykusį trumpą naujo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą.
JAV ir Europa „kasdien“ vertina situaciją Ukrainoje ir siunčia žinią V.Putinui, kad jei jis nekeis kurso, tai atsieis kainą“, sakė ji.
V.Nuland taip pat pakartojo, kad Vašingtonas nepritaria prancūzų „Mistral“ klasės desanto laivų pardavimui Maskvai.
„Dar gerokai prieš Ukrainos krizę leidome aiškiai suprasti, kad mums labai neramu dėl to, ar teisinga perduoti (Rusijai) „Mistral“, - sakė ji.
„Nevengėme pasakyti, kad laikas išties netinkamas“, - pridūrė diplomatė, pabrėžusi, kad Jungtinės Valstijos „toliau akcentuos šią savo poziciją“.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „ Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį - 2015 metais.
Kol kas Prancūzija nepaisė spaudimo sustabdyti šio prieštaringai vertinamo kontrakto, kurio pasirašymas sulaukė audringos reakcijos iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO sąjungininkių, vykdymą.
NATO žvalgybos laivas atplaukė į Juodąją jūrą
Naktį iš pirmadienio į antradienį Prancūzijos žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ atplaukė į Juodąją jūrą, kurioje jau dislokuotas Italijos radijo žvalgybos laivas „Elettra“, „RIA Novosti“ sakė karinis diplomatinis šaltinis.
„Sekmadienio rytą Italijos žvalgybos laivas „Elletra“ praplaukė pro Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius ir įplaukė į Juodąją jūrą. Šį vakarą (naktį iš pirmadienio į antradienį) prie jo prisijungs prancūzų žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome“ „, - teigė šaltinis.
„Dupuy de Lome“ pakeis Prancūzijos fregatą „Surcouf“, kuri iš teritorijos išplauks antradienį.
JAV raketinis kreiseris „USS Vella Gulf“ Juodosios jūros vandenis po trijų savaičių paliko birželio 12 dieną.
Rusijos gynybos ministerijos šaltinis kiek anksčiau pranešė, kad rusų Juodosios jūros flotilė ir karinio jūrų laivyno aviacija aptiko visus NATO laivų manevrus Juodojoje jūroje.
Pagal Montrė konvenciją laivai, priklausantys šalims, kurios neturi išėjimo į Juodąją jūrą, negali vandenyse būti daugiau nei 21 parą.
