Ši prezidento Petro Porošenkos iniciatyva buvo pateikta po
penktadienį paskelbto savaitę galiosiančio vienašališko ugnies
nutraukimo jau 10 savaičių vykdomoje „antiteroristinėje
operacijoje“ rytiniame išvystytos pramonės regione, per kurią žuvo
jau bent 375 žmonės, o dar dešimtys tūkstančių buvo priversti
palikti savo namus.
48 metų konditerijos magnatas, išrinktas gegužės 25 dieną per
pirmalaikius rinkimus, suorganizuotus po to, kai vasarį per audringus
proeuropietiškų aktyvistų protestus buvo nuverstas ankstesnis
Kremliaus palaikomas prezidentas, sakė, kad taikus konflikto
sprendimas yra „mūsų planas A“.
„Tačiau tie, kurie planuoja panaudoti taikos derybas vien tam,
kad laimėtų laiko ir pergrupuotų savo pajėgas, privalo žinoti,
jog turime išsamų planą B. Dabar apie jį nekalbėsiu, nes tikiu,
kad mūsų taikos planas veiks“, - P.Porošenka pridūrė per 12
minučių trukusį kreipimąsi.
Sekmadienį P.Porošenka atvėrė duris deryboms, sakydamas, kad
„nedelsiamas taikos plano vykdymas atvers kelią į politinį
dialogą“.
„Esu pasiruošęs derėtis su tais, kurie suklydo, kurie
klaidingai palaikė separatizmo poziciją, - aiškino jis. - Žinoma,
išskyrus žmones, kurie prisidėjo prie teroro aktų, žudymų arba
kankinimų.“
P.Porošenka sakė parlamentui, kad greitai pasiūlys įstatymo
projektą, numatantį amnestiją „tiems neteisintų ginkluotų
grupuočių nariams, kurie nežudė civilių ir Ukrainos karių“.
Prezidentas žadėjo įtvirtinti konstitucijoje teisę rytinių
regionų gyventojams vartoti rusų kalbą, spręsdamas vieną iš
opiausių šalies problemų. Jis taip pat siūlė rytiniams regionams
platesnę autonomiją, įskaitant didesnę įtaką sprendžiant dėl
gubernatorių, kuriuos šiuo metu skiria Kijevas.
P.Porošenka taip pat patvirtino planus įkurti 10 kilometrų
pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija, siekiant užkirsti
kelią ginklų ir kovotojų srautui, plūstančiam iš rytinės
kaimynės.