V. Putinas traukiasi - prašo atšaukti leidimą kariauti Ukrainoje

„Prezidentas V.Putinas antradienį, prieš skrydį į Vieną su oficialiu vizitu, išsiuntė Federacijos Tarybai, aukščiausiųjų rūmų pirmininkei Valentinai Matvijenko laišką, kuriame, siekiant normalizuoti padėtį ir sureguliuoti situaciją Ukrainos rytiniuose regionuose, taip pat trišalių derybų šiuo klausimu proga, pateikė Federacijos Tarybai pasiūlymą atšaukti Federacijos Tarybos 2014 metų kovo 1 dienos sprendimą Nr. 48-FZ dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainoje“, – sakė D.Peskovas. 

Kijevui nuvertus promaskvietišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, kovo 1 dieną V.Putinas kreipėsi į Federacijos Tarybą, kad būtų leista Ukrainos teritorijoje panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, tvirtindamas, kad toje šalyje kilo grėsmė rusakalbiams. 

Tą pačią dieną Federacijos Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo suteikė prezidentui teisę panaudoti kariuomenę Ukrainos teritorijoje. 

Po to neberimo būgštavimai, kad Rusija gali veržtis į Ukrainą. Praėjusią savaitę NATO apkaltino Maskvą papildomų karinių pajėgų telkimu prie sienos. Jungtinės Valstijos pareiškė nesutiksiančios su Rusijos karinės jėgos panaudojimu Ukrainoje jokiu pretekstu. 

Federacijos Tarybos užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Andrejus Klimovas sakė Kremliaus agentūrai „Interfax“, kad senatoriai trečiadienį balsavimu pritars prezidento siūlymui atšaukti karinės intervencijos leidimą. 

Šis netikėtas deeskalavimo žingsnis žengtas tokiu metu, kai prorusiški separatistai Ukrainos rytuose sutiko laikytis laikinų paliaubų ir dalyvauti derybose su naujuoju Vakarų remiamu Ukrainos prezidentu, kai taip pat netikėtai sulaukta ir V.Putino palaikymo taikiai iniciatyvai. 

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltino Kremlių separatistų rėmimu, o JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo V.Putiną, kad Rusijai gresia naujos sankcijos, jei krizė nebus švelninama. 

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į Federacijos Tarybą dėl sprendimo leisti naudoti Rusijos armiją Ukrainoje atšaukimo vertina kaip pirmą žingsnį padėčiai sureguliuoti rytiniuose regionuose. 

„Ukrainos prezidentas laiko Vladimiro Putino kreipimąsi į Federacijos Tarybą atšaukti kovo 1-osios sprendimą dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje pirmuoju praktiniu žingsniu po oficialaus Rusijos prezidento palaikymo Ukrainos taikos planui dėl padėties sureguliavimo Donbase“, – nurodoma Ukrainos prezidento spaudos tarnybos pranešime. 

P.Porošenka paprašė Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo aptarti su savo kolege Rusijoje Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko galimybę nagrinėti šį klausumą artimiausiame Rusijos parlamento aukštųjų rūmų posėdyje. 

Vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai pareiškė apgailestaujantys dėl Kremliaus sprendimo prašyti Federacijos Tarybos atšaukti pritarimą ginkluotųjų pajėgų intervencijai į Ukrainą. Tai praneša agentūra „RIA Novosti“. 

„Luhansko liaudies respublikos“ parlamento vadovas Aleksejus Kariakinas per pokalbį su „Ria Novosti“ pareiškė apgailestavimą dėl to. Kartu jis pridūrė: „Tačiau mes patys išspręsime problemą“. 

„Donecko liaudies respublikos“ gynybos viceministras Fiodoras Berezinas sakė: „Tai blogai. Aš šio sprendimo visiškai nesuprantu“. Anot jo, „Donecko liaudies respublikos“ vadovybė nori, kad Rusija suteiktų respublikai karinę paramą. 

F.Berezinas teigė nemanąs, kad minėtas Kremliaus sprendimas padės palengvinti derybų tarp Pietryčių Ukrainos ir Kijevo atstovų pradžią. „Su kuo ten derėtis?“ - klausė jis.

Vienas Ukrainos maištininkų lyderių pirmadienį sakė, kad prorusiški teroristai laikinai nutrauks ugnį ir sieks derybų su naujuoju Vakarų remiamu prezidentu dėl jau 10 savaičių trunkančių kovų pramoniniame rytų regione nutraukimo.

„Atsakydami į Kijevo paskelbtą ugnies nutraukimą mes pažadame taip pat sustabdyti savo ugnį“, – sakė Oleksandras Borodajus iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“, kurį citavo naujienų agentūra ITAR-TASS.

„Šis ugnies nutraukimas truks iki liepos 27-osios“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį įsakė vienašališkai, vienai savaitei nutraukti ugnį, taip bandydamas užbaigti prorusišką maištą, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 375 gyvybių ir kelia šalies skilimo grėsmę.

Tuo pačiu P.Porošenka pristatė taikos planą, kuriame yra raginimas derėtis su separatistais, neįsivėlusiais į „žudymus ir kankinimus“. Tą sąlygą Kremlius iškart pasmerkė.

Maištininkų vadai atmetė P.Porošenkos taikos iniciatyvos sąlygas ir regionuose palei Rusijos sieną, kurie gegužę paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo, toliau siautė smurtas.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį parėmė P.Porošenkos iniciatyvą ir taip pat paragino maištininkus sudėti ginklus.

O.Borodajus konkrečiai V.Putino nepaminėjo, bet sakė, kad dabar yra pasirengęs bendrauti su P.Porošenka.

„Mes tikimės, kad šiuo periodu, kai abi šalys nutraukė ugnį, mes galėsime susitarti ir pradėti konsultacijas dėl derybų surengimo, dėl konflikto taikaus išsprendimo“, – atskirai sakė jis Rusijos valstybinei televizijai.

Amerikos prezidentas Barackas Obama dėl Ukrainos krizės dar kartą pagrasino naujomis sankcijomis Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, praneša agentūra AFP. 

Per pokalbį telefonu su V.Putinu B.Obama reikalavo „konkrečių veiksmų“ įtampai Ukrainos Rytuose sušvelninti. Priešingu atveju Maskva esą turi būti pasirengusi „papildomiems nuostoliams“. 

Vašingtonas kaltina Maskvą remiant prorusiškus separatistus kaimyninėje šalyje ir leidžiant per sieną gabenti ginklus.

Rusijos prezidentas V.Putinas ir JAV prezidentas B.Obama pirmadienį aptarė būdus, kaip užbaigti Ukrainos krizę, ir V.Putinas akcentavo ugnies nutraukimo ir derybų tarp kovojančių stovyklų svarbą. 

„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad tikras kovų nutraukimas ir tiesioginių derybų tarp kovojančių šalių pradžia būtų didžiausias prioritetas situacijos normalizavimui Ukrainos pietrytiniuose regionuose“, – sakoma Kremliaus pareiškime, kuris buvo paskelbtas po lyderių telefoninio pokalbio. 

„Taip pat buvo pabrėžta skubaus sprendimo humanitariniams klausimams, tarp jų – skubiai pagalbai nuo karo nukentėjusiems civiliams gyventojams, svarba“, – sakoma pareiškime, kuriame pažymima, kad abu lyderiai taip pat aptarė penktadienį Ukrainos prezidento Petro Porošenkos paskelbtą taikos planą. 

Abu lyderiai kalbėjosi Ukrainos separatistų lyderiui Oleksandrui Borodajui paskelbus, kad sukilėliai yra pasirengę laikinai nutraukti ugnį.