„Apgailestaudamas turiu pasakyti, jog mes nematome jokių ženklų, kad Rusija gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas prieš Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
Nors trečiadienį Rusijos Federacijos Taryba vieningai pritarė prezidento Vladimiro Putino siūlymui atšaukti karinės jėgos naudojimą Ukrainos teritorijoje, šis formalumas rimtai nevertinamas.
Tai rodo ir separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje, ir Kijevo perspėjimai dėl laužomų paliaubų, ir NATO pasiryžimas ukrainiečiams teikti karinę pagalbą kovojant su prorusiškais sukilėliais.
NATO rems Ukrainą
Pasak A.Fogho Rasmusseno, vienas iš šio susitikimo darbotvarkės klausimų – kaip NATO galėtų padėti padidinti Ukrainos kariuomenės pajėgumą.
Tarp numatomų priemonių minimas tikslinių pagalbos fondų įkūrimas.
„Matome, kaip viskas trapu ir kaip greitai ką tik pasiekta pažanga gali būti vėl sunaikinta separatistų veiklos Rytų Ukrainoje, galbūt padedant trečiosioms šalims“, – viešai pripažino netgi vienas didžiausių Rusijos užtarėjų Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris.
Tiesa, Briuselyje jis patyrė kitų Aljanso šalių spaudimą ir sulaukė neparankių klausimų.
Mat nors NATO nutraukė karinį bendradarbiavimą su Rusija ir vakar nutarė pratęsti tokią politiką, Vokietijos gynybos bendrovės toliau uoliai teikia karinę paramą būtent Rusijai.
Pažeidė susitarimus?
Tai, kad Rytų Ukrainoje veikiantys prorusiški kovotojai nenusiteikę laikytis praėjusią savaitę sutartų paliaubų, rodo pranešimai apie susitarimų pažeidimus.
Pranešama, kad per pastarąsias tris dienas separatistai net 44 kartus pažeidė susitarimą nutraukti ugnį antiteroristinės operacijos zonoje.
Oficialus operacijos spaudos atstovas Vladislavas Selezniovas tikino, kad separatistai apšaudė kelis patikros postus netoli mūšių epicentru virtusio Slovjansko miesto.
Bene skaudžiausias paliaubų nesilaikymo pavyzdys – antradienio incidentas, kai separatistai numušė Ukrainos sraigtasparnį Mi-8.
Raketai numušus orlaivį žuvo visi devyni juo skridę ukrainiečiai.
Kaltina vieni kitus
Tiesa, separatistai aiškina, kad būtent Ukrainos pajėgos nesilaiko paliaubų ir puola „taikius Donecko srities gyventojus“.
Pastarieji – iki dantų ginkluoti separatistai, regis, nelinkę slėpti savo tikslų. Antai apsišaukęs Donecko teroristų lyderis Pavelas Gubarevas paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino į Ukrainą įvesti „taikdarius“.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė, kad jis neatmeta galimybės pirma laiko atšaukti ugnies nutraukimo režimą.
Ekspertai jau anksčiau perspėjo, kad V.Putino pasiūlymas ir sutartos paliaubos tėra taktinis ėjimas, kad daug nuostolių patyrę separatistai tiesiog atsikvėptų ir persigrupuotų.
Oficialiai paliaubos baigiasi šį savaitgalį ir baiminamasi, kad Rytų Ukrainoje vėl atsinaujins karo veiksmai.
Jungtinių Tautų duomenimis, jau 11 savaičių Rusijos kurstomas sukilimas pareikalavo mažiausiai 435 žmonių gyvybės.