Po istorinio Japonijos saugumo ir gynybos politikos susitarimo,
valdančioji koalicija pritarė pasiūlymui iš naujo interpretuoti
Konstitucijos straipsnius, kuriuose kalbama apie karinę politiką.
Pataisos dabar laukia ministrų kabineto pritarimo, kuris turi tik
formalią reikšmę, kadangi Japonijos premjeras Šindzas Abė aktyviai propagavo šį klausimą.
Nuo šiol Japonijos kariuomenė galės ginklu paremti
sąjungininkus, jei tik kils grėsmė jų nacionaliniam saugumui
(„kolektyvinė gynyba“). Anksčiau Japoniją valdžiusių vyriausybių
ministrai teigė, kad morališkai pasenusi šalies Konstitucija riboja
karinių pajėgų galimybę apginti šalį. Aktyvi premjero Š. Abės
veikla kovojant už permainas gynyboje neabejotinai rodo
prastėjančią saugumo padėtį regione, kurią sukėlė kylanti Kinijos
karinė galia ir Šiaurės Korėjos branduolinių bei raketinių ginklų
programos.
Protestuoti prieš aktyvesnę Tokijo karinę politiką antradienio
rytą priešais Š. Abės kabinetą susirinko apie 2 000 žmonių,
teigiančių, jog tokie svarbūs klausimai turėtų būti svarstomi tik
referendumu.
„70 metų Japonijos taika glūdėjo konstitucijoje, - teigė vienas
iš protestuotojų, 67-rių Tošijas Banas. - Ką mes
turime bendro su tuo kvailu žmogumi, bandančių sumindyti mūsų
brangiąją konstituciją?“
Su JAV „patarėjų“ priežiūra 1947 metais parašyta Japonijos
konstitucija skelbia, kad japonai „amžiams atsisako karo, kaip
suverenios tautos teisės“. Prasidėjus Korėjos pusiasalio karui 1950
m. ši nuostata buvo sušvelninta įvedant „policijos“ pajėgas, kurios
1954 m. tapo Japonijos savigynos pajėgų pagrindu.
Vyriausybės pareigūnai tikina nenorintys keisti Konstitucijos,
kuri be pakeitimų išliko nuo pat 1947 m., tačiau remdamasi naujuoju
susitarimu, vyriausybė galės kur kas plačiau interpretuoti
pagrindinio šalies dokumento straipsnius. Kritikų nuomone, naujoji
Japonijos karinė politika gali baigties šalies dalyvavimu karinėse
intervencijose, panašiose į amerikiečių invaziją į Iraką. Š. Abė ir
kiti valdančiosios Liberalų demokratų partijos lyderiai suskubo
nuraminti, kad Tokijas ir toliau laikysis savo pacifistinės
politikos kurso, o aktyvesnės gynybos susitarime yra nurodyti
„kolektyvinės gynybos“ apribojimai.
Japonijos sprendimą suskubo pasveikinti sąjungininkė JAV,
kuriai Tokijo pagalba tikrai pravers bandant atsverti Kinijos
karinę galią ir augančias teritorines ambicijas, bei efektyviau
tvarkytis su Pchenjano branduoline programa.