Abi šalys susitarė nutraukti ugnį per jau beveik mėnesį
vykstantį karą nuo 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Per 72 valandų paliaubas Izraelis ir „Hamas“ ves
netiesiogines derybas Kaire dėl platesnės sutarties, turinčios
užkirsti kelią tolesniam smurtui.
Prieš įsigaliojant paliauboms „Hamas“ paleido ilgo nuotolio
raketų salvę, pareiškęs, kad toks žingsnis yra kerštas už
Izraelio vykdytas žudynes.
Oro pavojaus sirenos gaudė toli Izraelio šiaurėje, netgi
Jeruzalės priemiesčiuose, tačiau pranešimų apie žmones,
nukentėjusius per tą ataką, nebuvo gauta.
Antradienį paryčiais smurtas atrodė rimstantis – pranešimų
apie incidentus sumažėjo. Dvi raketos buvo paleistos į Izraelio
pietinį Aškelono miestą, tačiau jas numušė oro erdvės gynybos
sistema „Geležinis kupolas“ (Iron Dome), o žmonės nenukentėjo.
Gazos Ruožo pareigūnai nurodė, kad per šį karą žuvo 1 834
palestiniečiai, daugiausiai civiliai.
Izraelis informavo, kad nuo karinės operacijos pradžios liepos 8
dieną, kai buvo pradėtas aviacijos bombardavimas dėl
palestiniečių kovotojų leidžiamų raketų, žuvo 64 žydų
valstybės kariai ir trys civiliai.
Izraelio karinių pajėgų atstovas Peteris Lerneris sakė, kad praeitą naktį armija sunaikino paskutinius iš
32 tunelių, per kuriuos „Hamas“ kovotojai patekdavo į Izraelio
teritoriją ir rengdavo atakas, padariusias apie 100 mln. JAV dolerių
žalą.
„Šiandien baigėme šalinti tą grėsmę“, – nurodė jis.
Tačiau Izraelio pareigūnai perspėjo, kad kai kurie tuneliai
galėjo likti nerasti ir kad ginkluotosios pajėgos yra pasiruošusios
jiems smogti ateityje.
Premjeras Benjaminas Netanyahu taip pat
nori nuginkluoti „Hamas“ ir demilitarizuoti Gazos Ruožą. Jis
siekia pašalinti grėsmę, kurią kelia kovotojai, per pastarąjį
mėnesį paleidę į Izraelį daugiau nei 3,3 tūkst. raketų ir
minosvaidžių sviedinių. Tačiau „Hamas“ tokią galimybę
atmetė.
„Izraeliui svarbiausias demilitarizacijos klausimas. Privalome
neleisti „Hamas“ vėl apsiginkluoti; privalome demilitarizuoti
Gazos Ruožą“, – B.Netanyahu atstovas Markas Regevas sakė
naujienų agentūros „Reuters“ televizijai.
Nuo konfrontacijos pradžios ne kartą mėginta skelbti paliaubas,
tačiau jos ilgai neišsilaikydavo. Pasak M.Regevo, Izraelis priėmė
Egipto pasiūlytas sąlygas savaitėmis anksčiau negu „Hamas“.
„Tikiuosi, kad šį kartą pamatysime, kad paliaubos pasitarnaus
visų labui“, – pareiškė premjero atstovas.
Egiptas tarpininkavo gesinant jau kelis konfliktus Gazos Ruože,
tačiau jo dabartinė administracija, kaip ir Izraelis, laiko
„Hamas“ grėsme saugumui.
Karas pareikalavo ne vien žmonių gyvybių, bet ir padarė
didelę ekonominę žalą abiejose pusėse. Gazos Ruožui prireiktų 6
mlrd. JAV dolerių nuniokotai infrastruktūrai atstatyti, o Izraelis
prarado šimtus milijonų dolerių dėl žalos turizmo sektoriui ir
kitoms sritims. Nuogąstavimai dėl karo taip pat padarys neigiamą
poveikį bendram ekonomikos augimui.
Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje kai kurie iš šimtų
tūkstančių palestiniečių, turėjusių palikti savo namus dėl
kautynių, atsargiai grįžo į savo nuniokotus miestus. Viena
evakuotųjų kolona asilų traukiamais vežimais pasiekė šiaurinę
Beit Hanuno gyvenvietę.
Pastangos paversti laikiną ugnies nutraukimą ilgalaikėmis
paliaubomis gali būti sudėtingos, nes abiejų pusės smarkiai
nesutaria dėl pagrindinių klausimų ir atmeta vieni kitų
legitimumą.
„Hamas“ nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti ir žada
sunaikinti žydų valstybę, o Izraelis laiko „Hamas“ teroristų
grupuote ir vengia su ja palaikyti kokius nors ryšius.
Palestiniečiai reikalauja ne vien paliaubų, bet ir užbaigti
Izraelio bei Egipto vykdomą nuskurdusio anklavo blokadą, taip pat
paleisti kalinius, įskaitant suimtis per Izraelio saugumo operacijas
okupuotame Vakarų Krante, vykusias birželį, kai buvo pagrobti ir
nužudyti trys žydų dvasinės seminarijos studentai.
Izraelis anksčiau atsisakydavo patenkinti tokius reikalavimus.