Horlivkoje, kuri yra 35 kilometrai nuo Donetsko, prorusiški separatistai sugavo kapitoną Romaną Zasukhą ir laikė jį įkaitu daugiau nei mėnesį.
Jo žmona Oksana Zasukha atvyko pas vyrą ir liko kartu iki liepos pabaigos, kai sukilėliai jį pagaliau paleido.
Prieš tarnaujant 72 krašto apsaugos brigadoje, R.Zasukha buvo istorijos mokytoju. Kai kovo mėnesį savanoriškai prisidėjo prie Ukrainos armijos, jis težinojo karinio parengimo pagrindus, kurie buvo dėstomi universitetų studentams sovietų laikais. Neilgai trukus jis pradėjo kovoti su separatistais Rytų Ukrainoje.
Birželio antroje pusėje jis turėjo 10 dienų grįžti atgal į namus. Kapitonas ir dar penki pareigūnai (visi beginkliai) naktį keliavo namo, tačiau pasiklydo ir pateko į sukilėlių kontrolės punktą, saugomą grupuotės, pasivadinusios „Rusijos ortodoksų armija“.
O.Zasukha sužinojo, kad jos vyras yra sugautas, pamačiusi vaizdo įrašą, kurį parodė Rusijos televizija. Jis buvo mušamas ir tardomas. Jo žmona žinojo, kad turi vykti į Horlivką jį gelbėti.
Pirmoji diena nelaisvėje nepranašavo nieko gero – vienas iš tardytojų peršovė R.Zasukha pėdą. Laimei, kulka nepataikė į kaulus ar sausgysles.
Pasak rusiškos televizijos pranešimų, vyras buvo sužeistas, kai bandė pabėgti.
„Kai aš pasiekiau Dniepropetrovsko regioną, Romanas man paskambino ir pranešė, kad yra laikomas įkaitu Horlivkoje“, – pasakojo Oksana Zasukha.
„Jis mane bandė įkalbėti ten nevykti, bet pasakiau jam, kad esu jau netoli to miesto ir neketinu grįžti namo be jo“, – pridūrė moteris.
Kapitonas ir jo draugai buvo perkelti pas kovotojus, kuriems vadovavo Igoris Bezleris, pravarde Demonas (Bes). Dėl to O.Zasukha turėjo susisiekti su juo vos tik pasiekusi Donecko regioną.
„Kitos dienos rytą su manimi asmeniškai susisiekė Igoris Bezleris ir patikino, kad būsiu saugi, jeigu atvyksiu pas juos. Greitai I.Bezlerio parankiniai pasitiko mane Donecko geležinkelio stotyje ir nuvežė pas vyrą. Su manimi elgėsi normaliai, net su pagarba. Visus šokiravo mano sprendimas keliauti pas vyrą“, – pasakojo moteris.
Įkaitai buvo laikomi policijos nuovadoje. Romanas ir Oksana gavo kambarį su grotomis languose, kurie buvo pusiau uždengti smėlio maišais. Jų kambaryje tebuvo stalas, pastatytas kampe, ir po langu gulintis čiužinys su patalyne.
„I.Bezleris pabrėžė, kad mes esame jo svečiai, ne jo įkaitai“, – sakė O.Zasukha.
„Be manęs ten taip pat buvo dvi suimtųjų motinos iš 25 brigados. Mes kartu dirbom virtuvėje, padėjome separatistų pasamdytiems virėjams. Aš dirbau pamainomis nuo penktos valandos vakaro iki vidurnakčio, kartais ir ilgiau.
Keletą kartų buvau apsipirkti, tačiau iš karto grįžau pas vyrą. Man leido grįžti namo vos tik panorėjus, tačiau aš likau iki pat galo, nors visur aplink mus vyko kova.
Mes supratome, kad Horlivka yra apsupta, vėliau, – apšaudyta „Grad“ raketomis. Mes buvome labai išsigandę“, – pasakojo O.Zasukha.
„Mūsų tarpe buvo keletas pareigūnų, dėl to sukilėliai ir perdavė mus I.Belzerui“, – sakė kapitonas R.Zasukha.
„Jis norėjo turėti daugiau „svarbių įkaitų“, kad vėliau galėtų juos iškeisti. Jis pats išsirinko pravardę Demonas. Jis buvo autoritetingas sukilėlių vadas, jo įsakymai buvo neginčijami.
I.Bezleris kalbino mus prisijungti prie jų ir kovoti prieš Ukrainos kariuomenę, siūlė man bataliono vado pareigas. Jo sargybiniai buvo nustebinti šio pasiūlymo, – tai rodė, kad vadas manimi pasitiki.
Tačiau žuvus 14 žmonių iš I.Bezlerio vadovaujamos grupės, jis apkaltino mus“, – pasakojo kapitonas.
„Mano draugai buvo nuvesti į rūsį, kur turėjo būti nušauti, tačiau juos išgelbėjo stebuklas – jų nenušovė“, – sakė R.Zasukha.
„Tarp sulaikytųjų buvo ir vyras iš Švedijos, suimtas kontrolės punkte. Jis turėjo su savimi kelioninį žemėlapį, todėl buvo apkaltintas žvalgyba.
Mus iškeitė sukilėlių vadas, pravarde Botsmanas (Bosun). Kaip tik tuomet I.Bezlerio nebuvo štabe jau keturias dienas. Pastarasis sakėsi turėjęs leitenanto pulkininko laipsnį ir vykstąs į Maskvą, nes buvo paaukštintas iki majoro generolo. Parankiniai juo pasitikėjo. Jis visada ant rankovės segėjo ženkliuką su užrašu „Rusai neišduoda savų“, – paskojo R.Zasukha.
Parengė Julija Melkova
