Šventojo Sosto ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Silvano
Tomasi praėjusį savaitgalį parėmė JAV
antskrydžius Irake, nukreiptus prieš kovotojus iš džihadistų
grupuoptės „Islamo valstybė“ (IS), ragindamas „įsikišti, kol
nevėlu“.
„Gali reikėti karinių veiksmų“, - sakė jis.
Vatikanas griežtai nepritarė JAV vadovaujamai invazijai į
Iraką 2003-iaisiais ir pernai svarstytam planui rengti smūgius iš
oro Sirijoje, nes bijojo, kad tai gali pabloginti krikščionių
bendruomenių situaciją tose šalyse. Tačiau nerimas dėl
krikščionių etninio valymo Irake privertė Vatikaną nukrypti nuo
savo politikos.
S.Tomasi savo raginimą paskelbė po krikščionių lyderių Irake
įspėjimų, kad jų bendruomenės narių persekiojimas perauga į
genocidą, o šalies šiaurėje gyvenantiems krikščionims ir
jezidams, kurių dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo
namus gelbėdamiesi nuo islamistų, būtina skubi apsauga.
Karinės pagalbos reikia siekiant „sutrukdyti vilkui pakliūti
į bandą ir žudyti, ėsti, naikinti“, Vatikano radijui sakė
Amadijos chaldėjų katalikų vyskupas Rabbanas al Qasas.
S.Tomasi pabrėžė, kad „būtina iškelti į viešumą tuos,
kurie aprūpina ginklais bei lėšomis fundamentalistus, ir valstybes,
kurios tyliai juos remia“, o R.al Qasas tuo tiesiogiai apkaltino
Saudo Arabiją.
Kiti, tarp jų Irake gyvenantis chaldėjų patriarchas Louisas
Sako, pasisakė už didesnio masto intervenciją. Pasak
patriarcho, JAV aviacijos smūgiai teikia mažai vilties, jog bus
nugalėti džihadistai, o pabėgėliai galės grįžti namo.
„Amerikos prezidento Baracko Obamos pozicija
suteikti karinę pagalbą vien tam, kad būtų apsaugotas Arbilis, yra
nuvilianti“, – nurodė L.Sako, raginantis savo tikinčiųjų
bendruomenę priešintis mėginimams išstumti juos iš Irako ir
atsisakyti jiems siūlomų Europos humanitarinių vizų.
Vatikanas sulaukė kritikos dėl delsimo reaguoti į padėtį
Irake.
Kol kas popiežius Pranciškus apsiribojo tik raginimais siekti
taikaus krizės sureguliavimo, o sekmadienį, išreiškęs
„nusivylimą ir suglumimą“ dėl smurto, paragino ieškoti
„veiksmingo politinio sprendinio“.
Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba – Šventojo Sosto
institucija, kuruojanti Katalikų Bažnyčios santykius su kitomis
religijomis, antradienį paragino musulmonų lyderius pasmerkti IS
kovotojų brutalumą, pabrėždama, jog negali būti jokio pateisinimo
jų „neapsakomiems nusikaltimams“.
Taryba savo pareiškime nurodė, kad džihadistai atsakingi už
„siaubingą nukirsdinimų, nukryžiavimų ir išniekintų palaikų
demonstravimo viešose vietose praktiką“, teigdama, kad „niekuo
ir ypač religiniais motyvais negalima teisinti tokio
barbariškumo“.
Religinių klausimų ekspertai sakė, kad S.Tomasi parama
antskrydžiams nereiškia Vatikano politikos dėl karo pasikeitimo.
„Mąstymas nepasikeitė. Vatikanas laikosi nuomonės, kad dabar
tikrovė yra apokalipsinė ir nėra jokios kitos alternatyvos“, -
sakė Vatikano reikalų ekspertas Johnas Allenas iš
dienraščio „The Boston Globe“.
„Jie manė, kad Saddamo Husseino nuvertimas
2003-iaisiais ar Basharo al Assado pašalinimas iš
valdžios 2013 metais pablogintų krikščionių padėtį. Kas
2014-aisiais jiems galėtų būti blogiau už „Islamo valstybės“
pergalę?“ - sakė jis.
Katalikų Bažnyčios katekizmas apibrėžia vadinamąją teisingo
karo doktriną, kuri tarp morališkai teisėtos gynybos sąlygų
įvardija kelio užkirtimą genocidui.
Sandro Magisteras, rašantis italų
dienraščio “La Stampa” tinklalapiui „Vatican Insider“, mano,
kad popiežius, reaguodamas į krizę, turėjo užimti griežtesnę
poziciją dėl Irako.
„Jo baikšti reakcija buvo labai netikėta. Jis kalba apie Irako
krikščionių persekiojimą taip, tarsi tai būtų kažkokia
stichinė nelaimė, neįvardydamas konkrečių kaltininkų“, - sakė
S.Magisteras.