Į Estijos sostinę vakar atvykęs B.Obama turėjo labai aiškų, nė kiek neslepiamą tikslą: garantuoti dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sunerimusioms Baltijos šalims, kad viskas bus gerai.
Susitikęs iš pradžių su priimančios šalies prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu, o vėliau ir su kitų Baltijos valstybių lyderiais – latviu Andriu Bėrziniu ir lietuve Dalia Grybauskaite B.Obama žengė į sceną.
Tiek per spaudos konferenciją, tiek vėliau sakydamas kalbą prie Talino centre įsikūrusių koncertų rūmų B.Obama stengėsi kuo dažniau kartoti Baltijos šalims skirtas frazes: mes – su jumis, jūs – mūsų sąjungininkai ir jūsų nepaliksime.
Išskirtinis dėmesys estams
Kalbos pradžioje mandagiai pagyręs Baltijos valstybių pažangą JAV prezidentas neslėpė liaupsių pirmiausia Estijai.
B.Obama šią šalį iš Baltijos valstybių savo vizitui prieš pat svarbiausią per pastarąjį dešimtmetį NATO viršūnių susitikimą Velse pasirinko neatsitiktinai.
Liaupsindamas Estiją kaip modernią valstybę, kurioje visus reikalus gali sutvarkyti internetu ir mobiliuoju telefonu, B.Obama juokaudamas pridūrė: „Reikėjo man skambinti estams, kai kūrėme savo sveikatos apsaugos sistemos tinklalapį.“ Amerikiečių žurnalistai šyptelėjo – B.Obamos palaimintas sveikatos apsaugos tinklalapis JAV vadinamas gėdinga nesėkme.
Bet ne estų technologinė pažanga labiausiai patinka amerikiečiams.
B.Obama pabrėžė, kad būtent Estija skiria 2 proc. BVP šalies gynybai, o Lietuva ir Latvija dar tik pasižadėjo tai daryti, jau nekalbant apie kitas šalis.
Neatsitiktinai JAV vadovas užsiminė ir apie kurį laiką viešai svarstytą Baltijos šalių gynybos stiprinimo klausimą.
Lietuvos vadovė vakar dar pabrėžė, kad NATO privalo užtikrinti savo narių gynybą.
Bet JAV parodė, kad pirmiausia dėmesys bus rodomas būtent toms šalims, kurios ne tik reikalauja, bet ir pačios laikosi įsipareigojimų. Tad, JAV vadovo teigimu, papildomi amerikiečių karo lėktuvai pirmiausia bus siunčiami į Estiją, į Emario oro pajėgų bazę.
Pasmerkė rusų veiksmus
B.Obama taip pat neslėpė, kodėl taip daroma, – Baltijos šalys dėl savo saugumo ypač sunerimo kilus karui Ukrainoje.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą žlugdo visų mūsų bendrą viziją. Tautos turi laisvę pačios spręsti savo likimą. Ne Kijevas destabilizavo Ukrainą.
Tai separatistai sukėlė neramumus šioje šalyje. Šie žmonės naudojasi rusiškais ginklais, tankais ir net Rusijos teritorija savo veiksmams.
Taip, kaip nepritarėme Baltijos šalių okupacijai, nepritarsime ir Rusijos veiksmams Ukrainoje“, – patikino Vakarų pasaulio lyderis, bene pirmą sykį Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadinęs invazija.
Tiesa, skirtingai nei kalbėdamas apie Baltijos šalis, jokiais konkrečiais pažadais, išskyrus aptakius „stiprinti Ukrainos ekonomiką“, B.Obama dėl paramos Kijevui nesišvaistė.
Nebeliksime vieni
B.Obama pridūrė, kad Rusijai buvo ir tebėra siūlomas demokratijos, derybų ir diplomatijos kelias, tačiau kol kas ji eina teisinių susitarimų ir agresijos keliu.
Tad ar panašūs įvykiai gali pasikartoti Baltijos šalyse, kuriose gyvena rusakalbių mažuma ir apie kurių „skriaudimą“ nepavargdama vis praneša Kremliaus propaganda?
JAV prezidentas savo kalboje leido aiškiai suprasti, kad yra linijos, kurių Rusijai nebus leista peržengti.
„Kaip NATO sąjungininkai turime 5-ojo straipsnio įsipareigojimus dėl kolektyvinės gynybos.
Šis įsipareigojimas nesulaužomas, tvirtas ir amžinas.
Estija niekada nebus viena. Talino, Rygos ir Vilniaus gynyba – tiek pat svarbi, kiek Berlyno, Paryžiaus ar Londono.
Jei reikės – ginsime jus“, – pažadėjo JAV prezidentas aidint audringiems plojimams.
Iš Estijos B.Obama iškeliavo į NATO viršūnių susitikimą, kur, beveik neabejojama, bus sutarta, kad į Baltijos šalis, anot paties JAV prezidento, „atvyks daugiau amerikiečių karių“.
V.Adamkus: „Lietuva savęs neapgins“
Prezidentas Valdas Adamkus vakar „Lietuvos ryto“ televizijos pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ teigė, kad B.Obamos vizito Taline reikšmė yra daugiau simbolinė, moralinė. Nieko kito esą nebuvo galima tikėtis. Tai, kad B.Obama pasirinko Estiją, V.Adamkaus nenustebino.
„Be to, Narva yra miestas, kur yra daugiau rusų nei estų. Manau, kad bijota, jog Rusija nepasinaudotų tuo pačiu pretekstu, kaip padarė Ukrainoje – rusų mažumų rėmimu“, – teigė V.Adamkus.
Tiesa, jo manymu, NATO viršūnių susitikimas Velse, kur Vilnius tikisi sulaukti žinių apie nuolatines Aljanso bazes Lietuvoje, Rusijos nepaveiks.
„Rusija sąmoningai užėmusi savo poziciją. Jai nei šilta, nei šalta, ką NATO darys“, – teigė V.Adamkus.
Kalbėdamas apie galimas Ukrainos ir Rusijos paliaubas prezidentas buvo nusiteikęs skeptiškai: „Deja, galiu pasakyti, kad nukentės Ukraina, o ne Rusija. Kai kurios dalys, kur gyvena rusai, neatsisakys savo. Skirtumas tarp Ukrainos ir Baltijos valstybių yra. Tarp pačių ukrainiečių trūksta vienybės. Girdėjau, kad lietuviai pasipiktinę, jog NATO kuria karines bazes. Lietuva neturi aviacijos, o nusipirkti vieną lėktuvą reikėtų visos Lietuvos biudžeto.“