Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake,
Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų
pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų
susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.
D.Cameron „suburs kartu“ Prancūzijos prezidentą Francois
Hollande'ą , Italijos premjerą Matteo Renzį, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir JAV prezidentą B.Obamą
išklausyti P.Porošenkos.
„Tas susitikimas suteiks lyderiams galimybę išklausyti
prezidento Porošenkos įvertinamą apie vėliausią padėtį (jo
šalyje) ir jo diskusijas su (Rusijos) prezidentu (Vladimiru) Putinu,
– trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybės šaltiniai. – Jis taip pat pasiųs aiškų
jų palaikymo signalą Ukrainos suverenumui, taip pat kad Rusijai
tenka pareiga deeskaluoti padėtį.“
V.Putinas anksčiau trečiadienį atskleidė septynių punktų
taikos Ukrainoje planą, esą suderintą per pokalbį telefonu su
P.Porošenka, tačiau reakcija buvo atsargi.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nedelsdamas atmetė
V.Putino pasiūlymą, sakydamas, kad tai tėra naujausias
„mėginimas apdumti akis tarptautinei bendruomenei“.
Jau apie 2,6 tūkst. žmonių žuvo per beveik penkis mėnesius
vykstančias kautynes rytų Ukrainoje tarp vyriausybės pajėgų ir
promaskvietiškų sukilėlių, kuriuos, kaip įtaria Vakarų šalys ir
Kijevas, aprūpina ir apmoko Rusija, taip pat veikiausiai siunčianti
savo karius į pagalbą separatistams.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas perspėjo, kad Rusijos intervencija Ukrainoje yra
didžiausia grėsmė saugumui nuo Šaltojo karo, kurį ignoruoti 28
Aljanso narėms būtų pavojinga.
Paskelbė bendrą išankstinį pareiškimą
JAV prezidentas Barackas Obama ir Britanijos
premjeras Davidas Cameronas pažadėjo vieningai
palaikyti Ukrainą dėl Rusijos veiksmų, ketvirtadienį paskelbę
bendrą pranešimą dienraštyje „The Times“.
„Rusija suplėšė žaidimo taisyklių knygą savo neteisėta,
savavališka Krymo aneksija, o jos kariai Ukrainos teritorijoje kelia
grėsmę ir silpnina suverenią valstybę“, – sakoma lyderių
straipsnyje.
„Turėtume palaikyti Ukrainos teisę pačiai nustatyti savo
demokratinę ateitį ir tęsti mūsų pastangas stiprinant Ukrainos
pajėgumus“, – pridūrė jie.
Siekdami pabrėžti palaikymą Kijevui, lyderiai susitiks su
Ukrainos prezidentu Petro Porošenka per NATO ir Ukrainos tarybos,
įkurtos 1997 metais, kai Kijevas tapo Aljanso partneriu, posėdyje.
Prieš oficialią viršūnių susitikimo pradžią 10 val. 45 min.
Grinvičo (13 val. 45 min. Lietuvos) laiku D.Cameronas pakvietė
surengti P.Porošenkos derybas su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos
ir JAV lyderiais.
Tas susitikimas „pasiųs aiškų signalą apie jų palaikymą
Ukrainos suverenumui, taip pat kad Rusijai tenka pareiga deeskaluoti
padėtį“, sakė vienas šaltinis Britanijos vyriausybėje.
Jungtinių Valstijų prezidentas
Barackas Obama ir Didžiosios Britanijos premjeras
Davidas Cameronas ketvirtadienį pareiškė, kad
NATO turi užtikrinti nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje.
„Privalome panaudoti savo karines pajėgas užtikrinti
nuolatinį buvimą Rytų Europoje, aiškiai parodydami Rusijai, kad
visuomet laikysimės penktojo straipsnio kolektyvinės savigynos
įsipareigojimų“, - rašoma B.Obamos ir D.Camerono straipsnyje,
kuris paskelbtas laikraštyje „The Times“.
Amerikiečių ir britų lyderiai taip pat pasisakė už
tarptautinių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą bei paragino
NATO sąjungininkus didinti savo išlaidas gynybai.
Dėl papildomų NATO pajėgų Rytų Europoje, įskaitant Baltijos
šalis, bus tariamasi ketvirtadienį prasidedančiame Aljanso
viršūnių susitikime Velse. Jame Lietuvai atstovauja prezidentė
Dalia Grybauskaitė, į Velsą taip pat atvyko krašto apsaugos ir
užsienio reikalų ministrai.
Putino taiko planas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį užbėgo už
akių NATO susitikimui, paskelbęs septynių punktų taikos Ukrainoje
planą, pagal kurį paliaubos turėtų būti paskelbtos penktadienį
– tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga (ES), kaip prognozuojama,
paskelbs papildomas griežtas ekonomines sankcijas Maskvai.
V.Putinas kreipėsi į abi konflikto puses, ragindamas sudėti
ginklus po beveik penkis mėnesius trukusių kautynių, per kurias
žuvo apie 2 600 žmonių. Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Kremliaus
lyderį kurstant šį konfliktą ir siekiant susigrąžinti
teritorijas, kurias anksčiau kontroliavo sovietinė ir carinė
Rusija.
P.Porošenka sakė, kad dėl septynių punktų taikos plano buvo
sutarta per jo pokalbį telefonu su V.Putinu.
Tačiau Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nedelsdamas
atmetė V.Putiną, sakydamas, kad jis tėra naujausias „mėginimas
apdumti akis tarptautinei bendruomenei“.
Vėl sustiprėjusius sukilėlius taip pat gali būti sunku
įtikinti sudėti ginklus, kai jie iškovojo virtinę svarbių
pergalių su numanoma Rusijos karių pagalba. Per tą kontrpuolimą
Ukrainos vyriausybės pajėgos faktiškai prarado kontrolę daugelyje
anksčiau iš separatistų atkovotų teritorijų.
Susiklosčius šiai nerimą keliančiai padėčiai, NATO
viršūnių susitikimo pagrindiniu akcentu taps sprendimas suformuoti
naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarys „kelis
tūkstančiai karių“. Tokias pajėgas būtų galima dislokuoti
„vos per kelias dienas“, iškilus bet kokioms naujoms grėsmėms,
nurodė A.F.Rasmussenas.
Labiau pastebimas NATO dalyvavimas
Tai lems „labai pastebimą NATO dalyvavimą Rytuose, kol tai bus
reikalinga“, sakė Aljanso vadovas. Tokiu žingsniu siekiama
suteikti pasitikėjimo sunerimusiems sąjungininkams, tokiems kaip
Lenkija ir Baltijos šalys.
Šios pajėgos bus rotuojamos Rytų Europoje, o ne dislokuojamos
nuolat – tai atitiktų esminę nuostatą 1997 metais sudarytame
susitarime dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų, užfiksavusiame
Europos sienas pasibaigus Šaltajam karui ir draudžiančiame naudoti
jėgą, siekiant jas pakeisti.
NATO sako, kad Rusija aneksuodama Ukrainai priklausantį Krymą
šių metų kovą, pažeidė tą susitarimą, todėl Aljansas
įšaldė beveik visą bendradarbiavimą su Maskva. Tačiau
A.F.Rasmussenas tvirtino, kad pats NATO laikysis tos sutarties.
Jeigu šis susitarimas būtų atmestas, gali iš naujo atsiverti
netikrumas, kuris, kaip daugelis manė, pasibaigė kartu su Šaltuoju
kariu, o toks scenarijus kelia nerimą Vakarų šalims.
2008 metais NATO siūlė Ukrainai visateisę narystę, kai Rusija
įsitraukė į trumpą karą su Gruzija. Tačiau 2010 metais tuometis
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kurį palaikė Kremlius,
nusprendė, kad jo šalis laikysis neprisijungimo prie karinių blokų
politikos.
Tačiau A.Jaceniukas praeitą savaitę pareiškė prašysiantis
parlamento palaikyti pastangas siekti NATO narystės. Toks žingsnis
suerzintų Rusiją, prašiusią Ukrainą likti neutralia.
B.Obama trečiadienį ragino NATO pasiųsti „nedviprasmišką
palaikymo žinią“ Kijevui, o Lenkija paskelbė, kad vėliau šį
mėnesį Ukrainoje vyks dvejos bendros karinės pratybos su Aljanso ir
regiono šalių pajėgomis, kuriose taip pat dalyvaus JAV kariai.
NATO viršūnių susitikimo, kuriame laukiama 60 pasaulio
lyderių, antroji diena gali tapti ypač dideliu išbandymu.
Aljansas taip pat yra patekęs į keblią padėtį dėl
Afganistano, kuriame vėliau šiais metais turėtų baigti ilgiausiai
per NATO istoriją trukusią kovinę misiją. Abejojama, ar
atsakomybę už saugumą toje šalyje pavyks sklandžiai perduoti
vietos vyriausybei, nes prezidento rinkimuose neišaiškėjo
nugalėtojo.
NATO taip pat teks spręsti ilgametę nepakankamo finansavimo
problemą.
Praeitais metais Jungtinės Valstijos gynybai išleido apie 640
mlrd. dolerių, o šios lėšos sudarė beveik 75 proc. NATO karinių
išlaidų. Vašingtonas tikisi, kad ši našta ateityje turėtų būti
sąžiningiau paskirstoma tarp Aljanso narių.
Rusija jau grūmoja pirštu
Rusijos užsienio
reikalų ministras prieš ketvirtadienį prasidedantį NATO
viršūnių susitikimą įspėjo Aljansą nesiūlyti Ukrainai
narystės ir sakė, kad Jungtinės Valstijos neturėtų primesti savo
valios šiai buvusiai sovietinei respublikai.
Sergejus Lavrovas taip pat paragino Kijevą ir prorusiškus
separatistus, kurie Ukrainos rytuose kovoja su vyriausybinėmis
pajėgomis, paremti Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlytus taikos
žingsnius ir užkirsti kelią didžiulio masto krizei pačioje
Europos širdyje.
V.Putinas septynių punktų planą pristatė trečiadienį, NATO
viršūnių susitikimo, kuriame bus aptariama krizė Ukrainoje,
išvakarėse.
„Kaip tik tuo momentu, kai ima atsirasti galimybė pradėti
spręsti konkrečią problemą tarp Kijevo ir pašauktinių,
nuskambėjo Kijevo valdžios reikalavimas dėl būtinybės atsisakyti
neprisijungusios valstybės statuso ir pradėti stojimą į NATO“, -
sakė ministras per derybas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacija (ESBO).
„Tai aiškus mėginimas sužlugdyti visas pastangas užmegzti
dialogą dėl nacionalinio susitaikymo“, - pabrėžė jis.
Maskva seniai tvirtina, kad galimą Ukrainos narystę NATO laiko
grėsme nacionaliniam saugumui.
Išryškindamas Maskvos susirūpinimą dėl JAV įtakos Kijevui,
S.Lavrovas sakė: „Kai kurie mūsų partneriai Vakaruose, įskaitant
patį įtakingiausią - Jungtines Valstijas, nori, kad laimėtų NATO
ir triumfuotų situacija, kai Amerika visiems primeta savo valią“.
„Ši išskirtinumo koncepcija, kurią nekart skelbė prezidentas
B.Obama , prie gero neatves, jau neatvedė“,
- pažymėjo jis.
S.Lavrovas taip pat pažadėjo, kad Rusija imsis „praktinių
žingsnių“ dėl krizės Ukrainoje deeskalavimo ir paragino Kijevą
bei prorusiškų separatistų lyderius sutikti su V.Putino
pasiūlymais dėl paliaubų.
„Tikimės, kad (V.Putino) raginimai bus išgirsti, ypač Kijevo,
Donecko ir Luhansko“, - sakė ministras.