Karas baigtas? Ukraina ir separatistai susitarė dėl paliaubų

„Aš įsakiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui nutraukti ugnį nuo 18 val. (Kijevo ir Lietuvos laiku)“, – netrukus pasirodė įrašas oficialiajame prezidento tinklalapyje.

Po šio susitarimo intensyvūs mūšiai tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų separatistų rimsta, skelbia „Reuters“.

Likus kelioms minutėms iki ugnies nutraukimo įsigaliojimo, į šiaurę nuo Donecko miesto nugriaudėjo trys sprogimai. Kol kas nežinoma, kokia žala padaryta per sprogimus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė, kad per pokalbius Minske Ukrainos, Rusijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai bei separatistų lyderiai susitarė dėl paliaubų ir taikos plano karo kamuojame Ukrainos regione.

Mūšiai tęsėsi didžiąją dienos dalį dviejose Rytų Ukrainos teritorijose - netoli strateginio Mariupolio uosto ir toliau į šiaurę separatistų bastione Donecke.

Likus maždaug dviem valandoms iki paliaubų įsigaliojimo „Reuters“ reporteris girdėjo, kaip ukrainiečių pajėgos artilerijos sviediniais apšaudo sukilėlių pozicijas į rytus nuo Mariupolio.

Pagal ugnies nutraukimo sąlygas, abi konflikto šalys turi likti esamose pozicijose.

Ukrainos kariuomenės atstovas informavo, kad paskelbus paliaubas padėtis Mariupolyje „stabilizavosi“.

Kijevas teigia, jog ginkluotosios pajėgos siekia atremti separatistų puolimą, kuriuo bandoma užimti Mariupolį. Be kita ko, ukrainiečių kariuomenės vadai paneigė separatistų pareiškimus, kad jų pajėgos penktadienį įžengė į Mariupolį.

Ukrainos prezidentas P.Porošenka pareiškė, kad pagal susitarimą dėl paliaubų Ukrainos rytuose numatyti belaisvių manai ir parengtos „kelio gairės“ padėties deeskalavimui.

„Mes planuojame artimiausioje ateityje įkaitų mainus, pradedant nuo rytojaus“, – sakė prezidentas.

Tuo tarpu iš Donecko pranešama, kad separatistai turi nelaisvėje daugiau kaip tūkstantį Ukrainos karių, kai maištininkų Kijeve laikoma apie 200. Vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministras Vladimiras Brigas dar sakė, kad pašauktinių vadovybė turi sudariusį savo karių, Kijeve laikomų nelaisvėje, sąrašą.

„Mes esame pasirengę pradėti mainų belaisviais procesą, kai bus tvirtos garantijos iš Kijevo valdžios pusės“, – pabrėžė V.Brigas.

Ukrainos Donecko srities, kurioje vyksta daugiausia mūšių, gubernatorius Serhijus Taruta taip pat patvirtino, kad dokumentas pasirašytas ir kad laukiama žinių apie šio susitarimo detales.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas anksčiau Kijeve per kabineto posėdį, transliuotą per televiziją, sakė, kad taikos plane turi būti trys svarbiausi dalykai: paliaubos, „Rusijos pajėgų ir rusų banditų bei teroristų“ išvedimas ir Ukrainos valstybinės sienos su Rusija atstatymas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) taip pat pareiškė, kad Kijevo ir prorusiškų maištininkų atstovai sutarė skelbti paliaubas penktadienį.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, pats save laikęs skeptiku dėl Rusijos pasiūlyto taikos Ukrainoje plano, pasakė, kad kitas „esminis žingsnis visa tai sąžiningai įvykdyti, bet kol kas ir tai gerai“, – sakė jis ir pridūrė turįs vilties, jog tai „gali būti konstruktyvaus politinio proceso pradžia“.

Tuo metu Ukrainos rytuose įsitvirtinę prorusiški maištininkai sako sutarę su Ukrainos vyriausybe dėl paliaubų, bet kartu pabrėžė tebesieksią atsiskyrimo nuo Ukrainos.

„Paliaubos nereiškia, kad keičiasi mūsų tikslas atsiskirti nuo Ukrainos“, – sakė penktadienį žurnalistams separatistų atstovas Igoris Plotnickis.

Kovojančių šalių atstovai pasirašė protokolą dėl ugnies nutraukimo 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku penktadienį, sakė žurnalistams ESBO atstovė derybose Minske Heidi Tagliavini.

Prorusiškieji separatistai, savo ruožtu, sakė taikos derybose Minske sutarę su Ukrainos pareigūnais penktadienį nutraukti ugnį.

„Ukrainos ir Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos atstovai pasirašė protokolą dėl paliaubų nuo 18 val. “, – nurodyta separatistų paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pasirašytas protokolas dėl ugnies nutraukimo nuo 18 val. penktadienį. Šiame protokole yra 14 punktų, kurie apima visus kontrolės, belaisvių mainų aspektus ir kitus klausimus“, – sakė agentūros „Interfax“ šaltinis.

Penktadienį Minske derybose dalyvauja buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas specialioji ESBO atstovė Heidi Tagliavini, „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka ir „Donecko liaudies respublikos“ vicepremjeras Andrejus Purginas, taip pat „Luhansko liaudies respublikos“ vadovas Igoris Plotnickis. 

Ukrainos pajėgos, besikaunančios su prorusiškais separatistais netoli pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, negavo įsakymo nutraukti ugnį, nors Minske prasidėjo taikos derybos, penktadienį nurodė vienas Ukrainos karininkas. 

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį sakė, kad įsakys paskelbti paliaubas, kai prasidės derybos Baltarusijos sostinėje tarp Kijevo, prorusiškų separatistų lyderių, Rusijos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų. 

„Mūsų operacijos tęsiamos kaip planuota iki tolesnių įsakymų“, – karininkas sakė Mariupolyje naujienų agentūrai „Reuters“. 

Vienas „Reuters“ žurnalistas matė kelis Ukrainos šarvuotuosius transporterius, judančius sukilėlių pozicijų link į rytus nuo Mariupolio – strategiškai svarbaus uostamiesčio, esančio prie Azovo jūros, pusiaukelėje tarp sienos su Rusija ir Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. 

Minske penktadienį prasidėjo derybos dėl paliaubų rytų Ukrainoje, dar kartą mėginant sustabdyti jau beveik penkis mėnesius vykstančias kautynes tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų, pranešė vienas Baltarusijos pareigūnas. 

Vadinamosios Kontaktinės grupės derybose dalyvauja Rusijos, Ukrainos, separatistų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. 

Dauguma pareigūnų atsisakė pateikti komentarų žurnalistams prie viešbučio Minsko centre, bet buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė: „Mes visi čia atvykome taikos. Svarbiausias dalykas – pasiekti paliaubas.“ 

„Reikia kalbėti ne apie paliaubas, o kaip sustabdyti karinius veiksmus ir liautis žudyti vieniems kitus“, – sakė L.Kučma žurnalistams. 

„Iš Ukrainos pusės nėra jokių prieštaravimų (paliaubų plano) pasirašymui, – pridūrė eksprezidentas. – Jeigu visos šalys bus lygiai taip pat nusiteikusios, tuomet (tas dokumentas) privalo būti pasirašytas.“ 

Ukraina ketina pasirašyti Kremliaus palaikomą paliaubų susitarimą su prorusiškais sukilėliais, kuris gali sustabdyti jau beveik penkis mėnesius vykstantį kraujo liejimą, tačiau nesėkmė taikos procese gali lemti naujas Vakarų šalių sankcijas Rusijai. 

Tačiau dar prieš prasidedant taikos deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, kautynės atsinaujino prie strategiškai svarbaus Ukrainos šiaurės rytinio uostamiesčio Mariupolio, tapusio nauju karštuoju tašku konflikte, dėl kurio Vakarų santykiai su Rusija pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos. 

Naujienų agentūros AFP korespondentai taip pat pranešė praeitą naktį girdėję smarkų bombardavimą Donecke – rytinėje prorusiškų separatistų tvirtovėje. Besitęsiantys susirėmimai rodo, kad bet koks susitarimas nutraukti ugnį būtų itin trapus. 

Pagal septynių punktų preliminarų taikos planą, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė šią savaitę po pokalbio telefonu su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, siūloma atitraukti vyriausybės pajėgas iš Donecko ir Luhansko pramonės regionų didžiosios dalies. 

Tačiau P.Porošenka sakė su „labai atsargiu optimizmu“ vertinantis galimybę grąžinti taiką konflikto krečiamoje šalyje ir žadėjo įsakyti sustabdyti kovos veiksmus iškart po to, kai tas susitarimas būtų pasirašytas per derybas, kurioms tarpininkauja Europos atstovai. 

„Dabar, kad pasiektume taiką ir stabilumą, reikia tik dviejų pagrindinių dalykų, – P.Porošenka sakė ketvirtadienį Velse vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose. – Pirma – kad Rusija atitrauktų savo pajėgas; antra – kad uždarytų sieną (su Ukraina). Jeigu tai įvyks – užtikrinu jus, jog Ukraina ras taikų sprendimą per kelias dienas.“ 

NATO lyderiai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai per dviejų dienų susitikimą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama naujo Rusijos ekspansionizmo grėsmei. 

Europos Sąjungos (ES) ir JAV pareigūnai sakė, kad naujos sankcijos Rusijai gali būti paskelbtos penktadienį, reaguojant į smarkiai padidintą Maskvos karinę pagalbą Ukrainos sukilėliams. 

Tačiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas penktadienį nurodė, kad sankcijos galėtų būti atšauktos, jeigu būtų laikomasi paliaubų. 

„Jeigu bus paliaubos; jeigu (susitarimas dėl paliaubų) bus pasirašytas ir vėliau įgyvendintas – tuomet galėsime svarstyti sankcijų atšaukimą“, – Ph.Hammondas sakė NATO viršūnių susitikime. 

Tačiau dėl bet kokios paliaubų sutarties Ukrainai gyvybiškai svarbaus rytinio pramonės regiono statusas taptų neaiškus, o P.Porošenka gali būti kaltinamas, kad pasirašė savo vyriausybės kapituliaciją Rusijos pajėgoms. 

Kai buvo išrinktas šių metų gegužę, P.Porošenka žadėjo sutriuškinti sukilimą, o jo misija atrodė artėjanti prie sėkmingos pabaigos. Tačiau Ukraina ir NATO praeitą savaitę pranešė, kad daugiau negu tūkstantis Rusijos karių įsiveržė į šalies teritoriją, lydimi sunkiosios karinės technikos ir palaikydami didelį sukilėlių kontrpuolimą. 

Panašu, kad dabar sukilėliai nusitaikė į Mariupolį, kurį užėmus Rusija atsivertų sausumos tiltas į Krymo pusiasalį, kurį Maskva aneksavo kovą. 

„Patvirtintos paliaubos tikriausiai sulėtintų naujų ES ir JAV sankcijų įvedimą, – pažymėjo politinės rizikos konsultantų bendrovė „Eurasia Group“. – Tačiau mažai tikėtina, kad Rusija nutrauks palaikymą separatistams, o Vakarų vyriausybės tikriausiai eskaluos sankcijas ateinančiomis savaitėmis.“ 

Pagal V.Putino taikos pasiūlymą sukilėliai, kurie tvirtina kovojantys prieš rusakalbių diskriminaciją, esą vykdomą P.Porošenkos ir jo nacionalistinės vyriausybės, faktiškai įtvirtintų savo kontrolę regione, kuriame gyvena šeštadalis Ukrainos gyventojų ir kurio ekonomikos produkcija sudaro ketvirtadalį šalies eksporto. 

Kremliaus pateiktame paliaubų plane nurodoma, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi būti atitrauktos tokiu atstumu, per kurį būtų neįmanoma apšaudyti gyvenamųjų vietovių, naudojant artileriją ir visų tipų salvinės raketų ugnies sistemas“. 

Taip pat numatoma nustatyti „saugią zoną“, kuri, kaip sakė vienas sukilėlių derybininkas, turėtų leisti separatistams kontroliuoti teritorijas, siekiančias dviejų maištingųjų sričių pakraščius. 

Pats P.Porošenko niekada nebuvo išdėstęs savo paliaubų sąlygų. 

Tačiau tarp prezidento sąjungininkų didėja nepasitenkinimas, kurį atspindi premjero Arsenijaus Jaceniuko pastaba, jog V.Putinas parengė šį susitarimą, siekdamas vien „apdumti akis tarptautinei bendruomenei“ ir išvengti tolesnių sankcijų. 

Mariupolyje penktadienio rytą girdėjosi šaudymai. „Mes ruošiamės prieš sukilėlius naudoti artileriją“, - TV stočiai 112 sakė uostamiesčio meras Jurijus Chotlubejus. 

Kariškių atstovo teigimu, kariuomenės pozicijos visą naktį buvo apšaudomos sukilėlių. Tačiau separatistų veržimąsi kol kas pavyksta atremt. „Jie mums priešinasi tankais ir artilerija“, - pridūrė atstovas. 

Jau ketvirtadienį galingi sprogimai drebino teritorijas šalia Mariupolio. Ukrainos kariai, jų pačių duomenimis, mėgino atremti prorusiškų sukilėlių šarvuotų automobilių puolimą. Vadovybė Kijeve baiminasi, kad sukilėliai, užėmę uostamiestį, formuos sausumos koridorių tarp Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio. 

Mūšiai taip pat vyksta šalia separatistų bastiono Donecko. Sukilėliai pranešė apie 23 žuvusiuosius savo gretose. Kariuomenė esą neteko 14 kareivių. Donecko valdžios duomenimis, žuvo penki civiliai. Liudininkai pasakojo apie sprogimus ir artilerijos ugnį. 

Žuvo jau 2 000 Rusijos karių

Jau apie 2 000 Rusijos karių žuvo per konfliktą rytų Ukrainoje, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka, remdamasis žvalgybos informacija. 

Nepriklausomi šaltiniai negalėjo patvirtinti šio skaičiaus. 

Rusija neigia siunčianti savo karius į Ukrainą, padėdama promaskvietiškiems separatistams kautis su Kijevo vyriausybės pajėgomis. Tačiau Kijevas ir jį palaikančios Vakarų šalys sako, jog nepaneigiami faktai įrodo Rusijos karių tiesioginį vaidmenį rytų Ukrainoje vykstančiose kautynėse. 

Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad per konfliktą Ukrainoje, kuris prasidėjo balandį, žuvo iš viso per 2 600 žmonių.