„Ką tik sutarėme dėl kolektyvinio gynybos plano. Šiuo metu pasaulyje matome sudėtingą situaciją. Rusija atvirai atakuoja Ukrainą, Vidurio Rytuose siautėja teroristai, neramumai vis prasiveržia Afrikoje. NATO privalo užtikrinti savo narių saugumą, atlikti visus reikiamus pasikeitimus, kurie padėtų greitai atsakyti į bet kokią agresiją.“, - kalbos pradžioje pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
NATO lyderiai penktadienį susitarė įkurti greitojo reagavimo pajėgas, siekiant padrąsinti sąjungininkus, sunerimusius dėl krizės Ukrainoje ir stiprėjančio islamo ekstremizmo, pranešė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas
Atlikus šį žingsnį, NATO galės „užtikrinti nuolatinį dalyvavimą ... Aljanso rytinėse dalyse rotaciniu pagrindu“, pažymėjo A.F.Rasmussenas, smerkdamas Rusijos agresiją Ukrainoje.
Naujasis pajėgas sudarys sausumos, aviacijos ir karinio laivyno daliniai, nurodė NATO vadovas.
„Jeigu sumanytumėte užpulti bent vieną sąjungininką – susidurtumėte su visu aljansu“, – jis pareiškė baigiantis dviejų dienų NATO viršūnių susitikimui Velse.
A.F.Rasmussenas sakė, kad naujos pajėgos yra vienas iš daugelio pokyčių, dėl kurių susitarė lyderiai, siekiant užtikrinti greitesnį Aljanso reagavimą ir pajėgumus atremti daugybines saugumo krizes rytuose ir pietuose.
„Tai rytojaus NATO brėžinys“, – pabrėžė jis.
„NATO stiprins savo rytinių valstybių saugumą. Bus daugiau pratybų, kuriose bus praktikuojamasi užtikrinti saugumą. Tai aiški žinia NATO priešams, agresoriams visame pasaulyje – jūs neturėtumėte net galvoti apie NATO šalių puolimą.“, - pabrėžė danas.
Jo kalboje buvo atskleista ir daugiau naujų NATO gynybos plano akcentų. „Gynyba nuo kibernetinių atakų – viena iš pagrindinių NATO gynybos dalių. Kibernetinės atakos gali paveikti modernias visuomenes taip pat smarkiai, kaip ir tiesioginiai kariniai veiksmai.“, - sakė A.F.Rasmussenas.
Pasak jo, NATO plės savo bendradarbiavimą su Gruzija, Moldova, Jordanija. Taip pat padės stabilizuoti situaciją Libijoje ir, jei bus toks prašymas, Irake. Jokia trečioji šalis negalės vetuoti NATO veiksmų.
„Gruzijai padėsime kelyje į tapimą NATO nare. Taip pat stiprinsime kalbas ir su Juodkalnija.“, - apie naujas galimas nares kalbėjo jis.
„Ar visi 28 nariai pritaria 1997 metų NATO susitarimui su Rusija?“, - klausė žurnalistas.
„Mes patvirtinome savo pasiryžimą veikti pagal tarptautinę teisę. Skatiname tai daryti ir Rusiją. Bet Rusija nusiteikusi laužyti šias taisykles ir mes į tai reaguojame. Yra bendras šalių sutarimas Lenkija ir kitos sąjungininkės išreiškė pritarimą šiam kolektyvinės gynybos planui. Jis puikiai parengtas ir skirtas greitai reaguoti į bet kokius karinius iššūkius Europoje.“, - užtikrino A.F.Rasmussenas.
„Aiški žinia Rusijai – mes pasiryžę žengti visus reikalingus žingsnius, kad užtikrintume savo narių saugumą. Matysite žymiai aktyvesnį NATO veikimą rytuose, o tai jau savaime bus ženklas Rusijai.“, - ramino Baltijos valstybių ir Lenkijos gyventojus NATO vadovas.
Britai skirs 1000 karių
Per NATO viršūnių susitikimą Didžioji Britanija pareiškė esanti pasiruošusi tarptautiniam greitojo reagavimo būriui skirti tūkstantį karių, praneša BBC.
Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas teigė, kad Aljanso tarptautinės greitojo reagavimo pajėgos gali būti dislokuotos bet kurioje vietoje vos per 2-5 dienas. Ministras pirmininkas taip pat tvirtino, kad NATO lyderiai „vieningai smerkia džihadistų grupuotės IS barbariškus ir niekingus veiksmus“.
„Mes susiduriame su naujais ir besivystančiais pavojais. Rytuose Rusija pažeidė taisykles, aneksavusi Krymą ir įvedusi savo karius į nepriklausomą Ukrainos žemę. Pietuose nestabilumo lankas krypsta iš Šiaurės Afrikos į Artimuosius Rytus“, - antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną kalbėjo D. Kameronas, pridūręs, kad Aljansas privalo reaguoti greičiau.
Per posėdį Didžiosios Britanijos premjeras teigė greitojo reagavimo būriui skirsiantis 3500 kariškių, tačiau vėliau premjero administracija informaciją patikslino ir pranešė apie tūkstantį karių, o 3500 kariškių šalis per ateinančius dvejus metus skirs NATO karinėms pratyboms Rytų Europoje. Britanijos atstovai patikino, kad iki 2015-ųjų pabaigos šalis bus pasiruošusi iš viso dislokuoti 4 tūkst. karių, kuriems vadovaus britų generolas.
Per savo kalbą D. Kameronas tvirtino, kad greitojo reagavimo būrio būstinė bus įkurta Lenkijoje, o kiti padaliniai - rytinių sąjungininkių šalyse.
JAV formuos koaliciją kovai prieš teroristus
JAV pranešė penktadienį, jog formuojama „esminė koalicija“ kovai su „Islamo valstybės“ (IS) kovotojais Irake. Vašingtonas siekia NATO sąjungininkių ir partnerių paramos, tačiau atmeta galimybę dėl sausumos pajėgų dislokavimo, skelbia „Reuters“.
Prezidentas Barakas Obama NATO viršūnių susitikime Velse siekia pritraukti paramą kovoje prieš islamistų kovotojus, tačiau kol kas nežinoma, kiek šalių gali prisijungti prie JAV vykdomų oro antskrydžių Irake.
JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) ir gynybos sekretorius Čakas Heigelis NATO viršūnių konferencijos užkulisiuose sakė užsienio reikalų ir gynybos ministrams iš dešimties šalių, jog yra daug būdų, kaip jie galėtų padėti.
„Mes turime juos pulti taip, kad užkirstume jiems kelią užimti teritorijas, sustiprintume Irako saugumo pajėgas ir kitus regione, kurie yra pasiruošę pasipriešinti jiems, tačiau (į šį konfliktą) neįvedę savo karių“, - susitikime sakė Dž. Keris.
JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, Australijos, Turkijos, Italijos, Lenkijos ir Danijos ministrai susitiko aptarti strategiją prieš sunitų kovotojų grupę, kuri yra užėmusi dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.
„Šį rytą čia susirinkusi grupė yra esminė koalicija, - sakė Č. Heigelis. - Tai pagrindinė grupė, kuri sudarys didesnę ir platesnę koaliciją, kurios prireiks kovojant su šiuo iššūkiu“.
Dž. Keris sakė, jog viliasi, kad sąjungininkės gali sudaryti visapusį planą, skirtą kovai su IS, ir pristatyti jį šį mėnesį Niujorke vyksiančioje kasmetėje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje.
