Kijevas toliau tieks separatistiniams regionams elektrą ir dujas, kad nenukentėtų paprasti žmonės, tačiau „kol teritorijas Donecko ir Luhansko srityse kontroliuoja apsišaukėliai, centrinis biudžetas negalės ten siųsti lėšų“, – A.Jaceniukas sakė per vyriausybės posėdį.
„Kai tik teroristai iš ten išsinešdins, o mes susigrąžinsime teritoriją, tuomet mokėsime kiekvienam žmogui socialines išmokas, į kurias jie turi teisę“, – pridūrė jis.
„Mokėti šiandien reikštų tiesiogiai finansuoti terorizmą, – pabrėžė premjeras. – Teroristai turėtų pasišalinti iš tos teritorijos, o Rusija turėtų liautis juo rėmusi.“
A.Jaceniukas sakė, kad separatistų lyderiai, kurie paskelbė savo regionų kontroliuojamų nepriklausomybę ir ignoravo vyriausybės protestus, praeitą sekmadienį surengdami savo vadovybės rinkimus, turėtų būti palikti gyventi iš savų išteklių.
Tačiau dujų ir elektros tiekimas toms teritorijoms nebus nutrauktas, pridūrė premjeras.
„Toje teritorijoje gyvena mūsų piliečiai, o vyriausybė neleis tiems žmonėms sušalti, nes tai vestų į humanitarinę katastrofą“, – pažymėjo jis.
Sprendimas atskirti Donecko ir Luhansko sritis nuo braškančio Ukrainos biudžeto buvo priimtas didėjant abejonėms, ar išsilaikys prieš du mėnesius pasirašyta paliaubų sutartis, turėjus sustabdyti kraujo liejimą ir vesti į politinį sprendinį.
Specialusis statusas regionams įšaldomasUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pritarė prezidento Petro Porošenkos siūlymui įšaldyti įstatymą, kuriuo Donecko ir Luhansko sritims buvo suteiktas ypatingasis statusas. Saugumo taryba rekomendavo prezidentui nedelsiant pateikti atitinkamą siūlymą Aukščiausiajai Radai. Separatistai iškart ėmė svaidytis kaltinimais.
Spalio viduryje P.Porošenka pasirašė įstatymą, pagal kurį Donecko ir Luhansko sričių rajonams suteikiamas ypatingasis statusas. Tuomet skelbta, kad pagrindinis šio sprendimo tikslas – normalizuoti padėtį regione, atkurti teisinę sistemą, konstitucines teises. Tokia tvarka turėjo laikinai galioti trejus metus.
Tuo metu Ukrainos prezidentas antradienį nurodė į šalies rytinę dalį nusiųsti daugiau karių, kurie atremtų galimą čia esančių miestų puolimą. Sprendimas priimtas po to, kai pranešta, kad prie Ukrainos sienos priartėjo Rusijos pajėgos.
„Neatmetu, kad po šių Nacionalinio saugumo tarybos sprendimų bus smarkiai sustiprinta kontrolė postuose, kad būtų suvaržytas žvalgybinių ir diversinių grupių judėjimas. Neatmetu, kad būsime priversti sugriežtinti ir ekonominį režimą“, – kalba Ukrainos vadovas.
Kita vertus, P.Porošenka neatmeta galimybės separatistiniuose regionuose surengti dar vienus rinkimus pagal Ukrainos įstatymus, kaip tai buvo suformuluota Minsko susitarimuose dėl ugnies nutraukimo. Be to, Donbasas esą galėtų virsti „specialiąja ekonomine zona“.
Ukraina išsiuntė notą Rusijai, kurioje reiškiamas protestas dėl agresijos Rytų Ukrainoje ir dėl savaitgalį vykusių rinkimų Donbase pripažinimo.
Siūlo atnaujinti derybas
Ukrainos prezidentas siūlo atnaujinti derybas, vykusias Ženevoje, dėl padėties sureguliavimo Donbase. Tai P.Porošenka sakė kalbėdamasis telefonu su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų derybos Ženevoje buvo surengtos balandžio mėnesį. Tuomet sutarta dėl neteisėtų ginkluotų grupuočių nuginklavimo, užimtų administracinių pastatų išlaisvinimo ir amnestijos vykusių neramumų dalyviams.
Be to, antradienį Ukrainos vadovybė nurodė į šalies rytinę dalį nusiųsti daugiau karių. Pasak prezidento P.Porošenkos, jis savo kariuomenės vadams davė įsakymą į regioną nusiųsti papildomų dalinių, kad būtų apsaugoti miestai Rytuose ir Pietryčiuose.
Dalinių užduotis yra atremti galimą Mariupolio, Berdiansko, Charkovo ir Luhansko šiaurės puolimą, pareiškė P.Porošenka Nacionalinio saugumo komiteto posėdyje.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, rusų pajėgos vėl priartėjo prie Ukrainos sienos. Maskva, be to, ir toliau remia separatistus – juos apmoko ir tiekia ginklus, pareiškė jis Briuselyje po susitikimo su ES užsienio reikalų įgaliotine Federica Mogherini. Be to, esą Rytų Ukrainoje veikia Rusijos specialieji daliniai.
Separatistai pažėrė kaltinimų Ukrainos valdžiai
Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai trečiadienį apkaltino Ukrainos valdžią pakertant taikos žingsnius – sprendimu sustabdyti įstatymo, kuriuo rytiniams separatistų kontroliuojamiems regionams buvo suteiktas specialus statusas, galiojimą.
Separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ bendrame pareiškime sako, kad šiuo sprendimu pažeidžiamas protokolas, dėl kurio buvo susitarta rugsėjo 5 dieną per derybas Baltarusijos sostinėje Minske ir pagal kurį Rytų Ukrainoje buvo paskelbtas ugnies nutraukimas.
Apžvalgininkų teigimu, tai iš esmės reiškia, kad separatistai nutarė jau ir viešai nesilaikyti paliaubų, dėl kurių buvo susitarta Minske.
