Ukrainoje vėl kyla įtampa, NATO - sunerimusi

Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka nurodė, kad kolona, sudaryta iš 32 tankų, 16 haubicų ir 30 sunkvežimių, vežančių karius ir įrangą, ketvirtadienį per sieną įvažiavo į sukilėlių kontroliuojamą teritoriją Luhansko srityje.

Kita kolona, sudaryta iš sunkvežimių ir trijų mobiliųjų radiolokacijos stočių, kirto sieną kitoje vietoje tame pačiame regione, pridūrė A.Lysenka.

NATO taip pat patvirtino informaciją apie padidėjusią Rusijos kariuomenės dalinių ir karinės technikos koncentraciją prie Ukrainos rytinės sienos. Tai penktadienį pareiškė Aljanso atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Prieš tai Kijevas paskelbė, kad dešimtys šarvuočių ir kitų karinių automobilių įsiveržė į separatistų kontroliuojamą rytinę Ukrainos dalį. Sieną su Luhansku esą kirto 32 tankai, 16 artilerijos sistemų bei 30 sunkvežimių su amunicija ir kovotojais. Pro taip pat sukilėlių kontroliuojamą Izvarino pasienio perėjimo postą įvažiavo dar viena sunkvežimių kolona bei trys mobilūs radarai. NATO atstovas, komentuodamas šiuos pranešimus, sakė: „Jei šie pranešimai pasitvirtins, tai bus dar vienas Rusijos agresijos ir tiesioginio dalyvavimo padėties Ukrainoje destabilizavime įrodymas“.

Krizę penktadienį telefonu aptarė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Federalinė kanclerė pareiškė rimtą savo susirūpinimą dėl pastarųjų pranešimų, kad Rusijos daliniai juda Ukrainos teritorijoje“, – sakė jos atstovas. Abu pokalbių partneriai patvirtino būtinybę nedelsiant įgyvendinti paliaubas ir visus kitus Minsko susitarimo punktus.

Rusija tuo tarpu patikino, kad laikosi Minsko susitarimo, kuriuo siekiama sureguliuoti konfliktą. Reikalingi tolesni pokalbiai tarp vyriausybės ir separatistų, sakė prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais. Baltarusijos sostinėje Ukrainos vyriausybės ir sukilėlių atstovai rugsėjį, be kita ko, susitarė dėl didesnės autonomijos Rytų Ukrainai, taip pat ir dėl teritorinio šalies vientisumo išsaugojimo.

Įtampa separatistiniuose Luhansko ir Donecko regionuose pastaruoju metu vėl paaštrėjo. Ukrainos karinio atstovo Andrejaus Lysenkos duomenims, naujausi mūšiai per 24 valandas nusinešė 5 žmonių gyvybes, daug buvo sužeista. Abiejuose regionuose sekmadienį vyko prieštaringi rinkimai, tačiau juos pripažino tik Rusija.

Jau praėjusį savaitgalį Ukrainos kariuomenė pranešė apie intensyvų dalinių judėjimą iš Rusijos į Rytų Ukrainą.

Rusija yra įsipareigojusi dėl prieš du mėnesius sudaryto susitarimo nutraukti ugnį Rytų Ukrainoje ir nori naujų derybų, kuriose būtų pasinaudota žengtais taikos žingsniais ir kuriose dalyvautų vyriausybinės pajėgos bei separatistai, penktadienį sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. 

Jis taip pat sakė, kad Rusija gerbia rinkėjų valią po separatistų vadovybės rinkimų Rytų Ukrainoje, kuriuos Vakarai laiko neteisėtais. 

„Mes remiame Minsko proceso tęstinumą ir pasisakome už dar vieną Kontaktinės grupės susitikimą“, – J.Ušakovas sakė žurnalistams, kalbėdamas apie paliaubų susitarimą, kuris buvo pasiektas rugsėjo 5 dieną Baltarusijos sostinėje Minske. 

„Bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Yra daugybė veiksnių“, – pridūrė jis. 

Šitaip J.Ušakovas kalbėjo po Kijevo pranešimo, kad Ukrainos sieną iš Rusijos ketvirtadienį kirto šarvuočių kolona, kurioje yra 32 tankai. 

Po Vakarų kritikos dėl Maskvos pozicijos sekmadienio rinkimų klausimu, jis sakė sąmoningai pasirinkęs žodį „gerbia“, o ne žodį „pripažįsta“. 

„Tai skirtingi žodžiai, – pareiškė jis. – Žodis „gerbia“ buvo pasirinktas apgalvotai... Mes iš esmės gerbiame rinkėjų valią“. 

Pasak J.Ušakovo, susitarta, kad prezidentas Vladimiras Putinas aki į akį susitiks su britų ministru pirmininku Davidu Cameronu ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Brisbane lapkričio 15-16 dienomis. 

Jis taip pat atskirai susitiks su Tarptautinio valiutos fondo vadove Christine Lagarde ir Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe  per Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių susitikimą Pekine lapkričio 10-11 dienomis, nurodė J.Ušakovas.  

Mažiausiai 22 civiliai ir kariai buvo sužeisti per naujausius prorusiškų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų bombardavimus pietryčių Ukrainoje, penktadienį pranešė pareigūnai. 

Donecko, kuris yra didžiausias sukilėlių kontroliuojamas miestas, merija nurodė, kad raketos arba artilerijos sviediniai krito daugiausiai naktį dviejuose rajonuose, esančiuose netoli griuvėsiais virtusio tarptautinio oro uosto, kuriame yra įsitvirtinę vyriausybės kariai. 

„Per kautynes ... 15 žmonių patyrė įvairaus sunkumo skeveldrinių sužalojimų“, – sakoma miesto merijos spaudos biuro pranešime. Kol kas neaišku, ar tarp sužeistųjų yra tik civiliai, ar taip pat separatistų dalinių nariai, kurie paprastai neatskleidžia savo nuostolių. 

Tuo tarpu vienas Ukrainos kariuomenės atstovas nurodė, kad sukilėliai naktį atakavo pozicijas tame regione aplink Luhansko miestą, dukart panaudoję salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“ ir „ne kartą apšaudę iš minosvaidžių“. 

Septyni oro desantininkai buvo sužeisti detonavus savadarbiam sprogstamajam užtaisui per patruliavimą netoli Sokolnykų kaimo Luhansko srityje. 

„Padėtis aplink Donecko oro uostą išlieka įtempta. Ši strategiškai svarbi vieta tebėra mūsų kontroliuojama“, – nurodė kariuomenės spaudos tarnyba.