Švedijos žiniasklaida nurodė, kad abu lėktuvai kovo 3 dieną prasilenkė ne didesniu negu 90 metrų atstumu maždaug 80 kilometrų į pietryčius nuo Švedijos miesto Malmės.
„Akivaizdu, jog susidūrimo buvo išvengta tik dėl gero matomumo ir keleivinio lėktuvo pilotų budrumo“, – sakoma strateginių studijų centro Europos lyderystės tinklo (European Leadership Network, ELN) studijoje.
SAS lėktuvas „Boeing 737“ skrido iš Kopenhagos į Romą.
Rusijos žvalgybos lėktuvas „netransliavo savo pozicijų“, sakoma ataskaitoje „Pavojingas balansavimas: artimi kariniai susitikimai tarp Rusijos ir Vakarų 2014 metais“ (Dangerous Brinkmanship: Close Military Encounters Between Russia and the West in 2014).
Jeigu lėktuvai būtų susidūrę ore, incidentas būtų „palyginamas su reiso MH17 katastrofa virš Rytų Ukrainos“, pridūrė ELN, turėdamas omenyje liepos 17 dieną numuštą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lainerį, kuriam sudužus žuvo 298 žmonės.
ELN nuomone, ypač rizikingi buvo dar du incidentai, įvykę per pastaruosius aštuonis mėnesius: Estijos žvalgybos pareigūno pagrobimas ir Švedijos pakrantėje pastebėto mįslingo povandeninio laivo medžioklė.
Kaip nurodė Londone įsikūręs strateginių tyrimų centras, Rusijos karinės pajėgos dalyvavo dešimtyse konfrontacinių incidentų su Vakarų šalių pajėgomis po to, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Iš viso ELN studijoje pateikiama detalių apie 40 incidentų, kurie esą papildo nerimą keliantį vaizdą ir verčia nerimauti, kad abi stovyklos gali nesuvaldyti padėties.
Be to, NATO lėktuvai šiais metais jau 100 kartų buvo pasiųsti perimti Rusijos karinių orlaivių – tris kartus daugiau negu praėjusiais metais.
