Ukraina telkia pajėgas, JT įspėja apie plataus masto karą

Vašingtonas dar kartą perspėjo, kad jis pasirengęs dirbti su sąjungininkais Europoje, siekdamas taikyti naujas sankcijas Rusijai ir promaskvietiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, jeigu nebus priimtas sprendimas dėl jau kelis mėnesius vykstančio konflikto.

„Tai, ką matėme yra tebesitęsiantys, nepaliaujami, akivaizdūs Minsko protokolo pažeidimai, vykdomi Rusijos ir jos statytinių“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki, turėdama omenyje rugsėjo 5-osios sutartį, tapusią pagrindu paliauboms tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir separatistų.

Per du mėnesius galiojančias paliaubas buvo sustabdyta dauguma susirėmimų fronte, bet nesiliovė strategiškai svarbių pozicijų bombardavimas.

JAV ir NATO šią savaitę perspėjo, kad karinės technikos kolonos, vežančios Rusijos tankus, karius ir kitokią ginkluotę, plūsta į Rytų Ukrainą ir kad tai pažeidžia Minsko susitarimą.

„Mums būtų priimtiniau matyti, kad paliaubos tęsiasi“, – pabrėžė J.Psaki, bet perspėjo, jog „tebegalioja, kad Ukraina turi teisę ginti save ir savo teritoriją“.

Ukrainos vyriausybės teigimu, jos pajėgos rengiasi naujoms kovinėms operacijoms prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose. Šalies gynybos ministras Stepanas Poltorakas tai pagrindė „padidėjusiu Rusijos ir prorusiškų separatistų aktyvumu“.

„Mes stebime jų judėjimą. Mes žinome, kur jie yra, ir mes iš jų laukiame nenuspėjamų veiksmų“, – kalbėjo ministras kabineto posėdyje Kijeve. Padėtį konfliktų regione jis pavadino „sudėtinga, tačiau stabilia“.

Ukrainos vyriausybė paskelbė apie sustiprintas saugumo priemones aplink strategiškai svarbų Mariupolio miestą Azovo jūros pakrantėje, taip pat sustiprintą branduolinių elektrinių ir dujotiekių saugumą.

Kariuomenės atstovas Andrejus Lysenka sakė, kad karinės vilkstinės pastebėtos netoli Novoazovsko. Šis miestas esą gali tapti pradiniu tašku separatistų operacijai prieš Mariupolį.  

Baiminasi plataus masto karo

Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl plataus masto karo Rytų Ukrainoje. Dar vienas galimas scenarijus būtų „įšaldytas konfliktas“, kuris keleriems metams ar dešimtmečiams įtvirtintų status quo krizių regione.

Tai JT Saugumo Tarybos posėdyje trečiadienį pareiškė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jensas Andersas Toybergas-Frandzenas, kuriuo remiasi agentūra AFP.

Taip pat galimu variantu jis laiko rusenantį konfliktą „dėl atsitiktinių mažesnių mūšių“, besikeičiančių su smarkesnėmis kovomis.

Saugumo Tarybos susitikimas sušauktas JAV prašymu po to, kai NATO paskelbė apie naujų „rusų kovinių dalinių“ įsiveržimą į Ukrainą per praėjusias dvi dienas. Maskva tai neigia.

J.A.Toybergas-Frandzenas taip pat būgštavo, kad 930 tūkst. pabėgėlių, kurie dėl konflikto paliko savo namus, skaičius gali dar labiau augti, jei smurtas nesiliaus.

Paliaubos rytų Ukrainoje yra faktiškai žlugusios, interviu Austrijos dienraščiui „Die Presse“ pareiškė Kijevo pasiuntinys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO). 

Paliaubos, kurias prižiūri ESBO stebėtojai, buvo paskelbtos pagal rugsėjo 5 dieną Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytą sutartį po kelis mėnesius trukusių kautynių tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų rytiniuose šalies regionuose. 

Tačiau šiuo metu praktiškai nebeįmanoma sakyti, kad tos paliaubos tebegalioja, „Die Presse“ citavo Ukrainos diplomatą Ihorį Prokopčuką. 

„Nuo Minsko susitarimo ... kovotojų grupuotės įvykdė per 2 400 paliaubų pažeidimų. Žuvo daugiau negu 100 Ukrainos karių ir dešimtys civilių“, – aiškino jis. 

Paliaubos yra kasdien pažeidžiamos, o tokių pažeidimų pagausėjo po to, kai separatistais savo kontroliuojamose teritorijose lapkričio 2 dieną surengė vadovybės rinkimus, kuriuos Vakarų šalys ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka laiko neteisėtais. 

Per laikotarpį nuo paliaubų paskelbimo bendras šio konflikto aukų skaičius perkopė 4 000, o Kijevas kaltina Maskvą praeitą savaitę pasiuntus į rytų Ukrainą daugiau savo karių ir ginkluotės. 

Rusija ne kartą neigė siunčianti lėšų arba teikianti kitokią pagalbą separatistams, sakydama, kad niekaip nedalyvauja tame konflikte. 

I.Prokopčukas tvirtina, kad Ukrainos kariai paliaubų nepažeidinėjo. 

„Visoms Ukrainos pajėgoms yra įsakyta laikytis paliaubų. Tačiau jos reaguoja, kai yra puolamos“, – aiškino jis.

Ukrainos vyriausybės pajėgos neketina atšaukti paliaubų su separatistais, kontroliuojančiais šalies rytinius regionus, ketvirtadienį pareiškė vienas kariškių atstovas. 

Tačiau, pasak jo, separatistų pastangos telkti pajėgas savo kontroliuojamose teritorijose rodo, jog prorusiški sukilėliai planuoja naują puolimą konflikte, kuris nusinešė jau per 4 000 žmonių gyvybių. 

Du mėnesius galiojančios paliaubos buvo kasdien pažeidinėjamos, o tokių incidentų ypač pagausėjo pastarąją savaitę. Abi konflikto pusės dėl pažeidimų kaltina viena kitą. 

„Nėra jokių ketinimų jų (paliaubų) atsisakyti, nepaisant visų ... Rusijos pusės mėginimų sužlugdyti tuos susitarimus“, - žurnalistams sakė atstovas Andrijus Lysenka. 

Pasak jo, gyvenamųjų rajonų bombardavimas separatistų kontroliuojamuose Luhansko ir Donecko regionuose suintensyvėjo, o Rusijos ginklų ir karinės technikos srautas į tas teritorijas niekada nebuvo nutrūkęs. 

„Negalime prognozuoti, kad (gali prasidėti puolimas), bet turime visuomet būti pasiruošę“, - pabrėžė A.Lysenka, pridūręs, kad armijos rezervo daliniai ruošiami kovos veiksmams, jeigu jų prireiktų. 

Kariuomenės atstovas pridūrė, kad per pastarąją parą žuvo keturi Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai.

 Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad daro viską, jog būtų išvengta karo veiksmų tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų rytinėje Ukrainoje. 

„Šito scenarijaus (karo veiksmų) visomis išgalėmis negalima leisti, ką ir stengiasi daryti Rusija, ragindama ir tarptautinius šio proceso dalyvius paskatinti, kad Kijevas neplanuotų plataus masto karinių veiksmų“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius spaudos konferencijoje Maskvoje. 

A.Lukaševičius, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“, sakė, jog Kijevas nelaiko savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė paliaubų rytinėje Ukrainoje sutartyje, ir paneigė, kad Maskva pasiuntė savo kariuomenę į pagalbą sukilėliams.

Atvers duris į NATO

 Bulgarijos užsienio reikalų ministras Danielas Mitovas mano, kad krizė Ukrainoje turi atverti NATO duris visoms šalims, norinčioms stoti į Aljansą. 

Jis tai pareiškė ketvirtadienį per kasmetinę konferenciją saugumo klausimais, kurią surengė Bulgarijos Mokslų akademija ir Sofijos saugumo forumas. 

„Rusijos veiksmai Ukrainoje, tarptautinės teisės ignoravimas, Europos žemėlapio keitimas XXI amžiuje, naujų įšaldytų konfliktų generavimas - visa tai tiesiogiai nukreipta prieš Europos ir euroatlantines vertybes“, - sakė D. Mitovas. Bulgarijos diplomatijos vadovas neatmetė, kad gali kilti naujas šaltasis karas. Pasak jo, Bulgarija ir visa Europos bendrija turi sutelkti dėmesį energetiniam diversifikavimui ir energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimui.