Stefanas Lofvenas penktadienį sakė, kad
pareigūnai nežino, kas stovi už to incidento, bet pažymėjo, kad
įsibrovimas į Stokholmo archipelagą yra „absoliučiai
nepriimtinas“.
„Ketinantieji įsibrauti į Švedijos teritoriją nelegaliai
turi žinoti, kokia milžiniška rizika gresia susijusiems su tokiu
pažeidimu“, – pridūrė jis.
„Mes ginsime savo teritorinį vientisumą visomis turimomis
priemonėmis. Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai galios, kad
neleistų jokiam užsienio laivui išsisukti iš tokios kritinės
padėties, ir darys tai ginkluota jėga“, – pažymėjo premjeras.
„Švedijos gynybos pajėgos gali patvirtinti, kad nedidelis
povandeninis laivas pažeidė Švedijos teritoriją. Tai rimtas ir
nepriimtinas užsienio valstybės padarytas pažeidimas“, – savo
ruožtu sakė žurnalistams Švedijos ginkluotųjų pajėgų
vyriausiasis vadas Sverkeris Goeranssonas.
Jis pridūrė, kad nepavyko nustatyti to laivo „tautybės“.
Švedijos kariškiai spalio 17 dieną pradėjo savo didžiausią
nuo Sovietų Sąjungos saulėlydžio operaciją prieš povandeninius
laivus, kai gavo „patikimų liudininkų pranešimų“ apie
kažkokį povandeninį objektą salyne Baltijos jūroje prie Stokholmo
krantų.
Kariškiai dėl to įtariamo įsibrovimo nekaltino jokios
konkrečios šalies, tačiau dauguma švedų gynybos analitikų sako,
kad tikėtina kaltininkė būtų Rusija.
Kai vyko paieškos, Rusija neigė, kad koks nors jos laivas būtų
toje akvatorijoje, ir nurodė, jog tai galėjo būti olandų
povandeninis laivas, dalyvavęs bendrose su Švedijos laivynu
pratybose, vykusios anksčiau spalio 17-osios, kai buvo pastebėtas
įtartinas objektas. Nyderlandai tai neigė ir tvirtino, kad jų
laivas jau buvo toli nuo nurodytos incidento vietos.