Stefanas Lofvenas penktadienį sakė, kad pareigūnai nežino, kas stovi už to incidento, bet pažymėjo, kad įsibrovimas į Stokholmo archipelagą yra „absoliučiai nepriimtinas“.
„Ketinantieji įsibrauti į Švedijos teritoriją nelegaliai turi žinoti, kokia milžiniška rizika gresia susijusiems su tokiu pažeidimu“, – pridūrė jis.
„Mes ginsime savo teritorinį vientisumą visomis turimomis priemonėmis. Ginkluotosios pajėgos turi pakankamai galios, kad neleistų jokiam užsienio laivui išsisukti iš tokios kritinės padėties, ir darys tai ginkluota jėga“, – pažymėjo premjeras.
„Švedijos gynybos pajėgos gali patvirtinti, kad nedidelis povandeninis laivas pažeidė Švedijos teritoriją. Tai rimtas ir nepriimtinas užsienio valstybės padarytas pažeidimas“, – savo ruožtu sakė žurnalistams Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Sverkeris Goeranssonas.
Jis pridūrė, kad nepavyko nustatyti to laivo „tautybės“.
Švedijos kariškiai spalio 17 dieną pradėjo savo didžiausią nuo Sovietų Sąjungos saulėlydžio operaciją prieš povandeninius laivus, kai gavo „patikimų liudininkų pranešimų“ apie kažkokį povandeninį objektą salyne Baltijos jūroje prie Stokholmo krantų.
Kariškiai dėl to įtariamo įsibrovimo nekaltino jokios konkrečios šalies, tačiau dauguma švedų gynybos analitikų sako, kad tikėtina kaltininkė būtų Rusija.
Kai vyko paieškos, Rusija neigė, kad koks nors jos laivas būtų toje akvatorijoje, ir nurodė, jog tai galėjo būti olandų povandeninis laivas, dalyvavęs bendrose su Švedijos laivynu pratybose, vykusios anksčiau spalio 17-osios, kai buvo pastebėtas įtartinas objektas. Nyderlandai tai neigė ir tvirtino, kad jų laivas jau buvo toli nuo nurodytos incidento vietos.
