Vienas naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas, esantis
netoli strategiškai svarbaus oro uosto, sakė matęs artilerijos
ugnies žybsnius keliose vietose ir tankius sprogimus, tęsiantis
susirėmimams tarp prorusiškų sukilėlių ir vyriausybės pajėgų,
nors rugsėjo 5 dieną formaliai buvo paskelbtos paliaubos.
Vienas iš separatistų lyderių Andrejus Purginas sekmadienį
sakė, kad sukilėliai susitarė su su Ukrainos pajėgomis, kad bus
sustabdytas bombardavimas aplink Donecko oro uostą, į kurį teises
reiškia abi konflikto pusės.
Bet kariuomenės atstovas Kijeve sakė, kad susitarimas buvo
sudarytas tik dėl to, kad sukilėliais galėtų susirinkti oro uoste
žuvusius ir sužeistuosius. Pasak jo, naktį susirėmimai buvo
aprimę.
„Dabar, kaip suprantu, jie susirinko lavonus ir vėl pradėjo
šaudyti“, – pažymėjo atstovas Vladyslavas Selezniovas.
Abi pusės kaltina viena kitą pažeidinėjant paliaubas, o
padėtis rytuose pašlijo, kai sukilėliai lapkričio 2 dieną
surengė savo vadovybės rinkimus, kuriuos Kijevas ir Vakarų šalys
laiko pažeidžiančiais taikos susitarimą.
Atsakydamas Kijevas pareiškė nebeskirsiantis lėšų sukilėlių
kontroliuojamiems regionams, tai pat kaltino Rusiją siunčiant savo
karius ir tankus į pagalbą separatistams, nors Maskva tokius
kaltinimus neigia.
Septyni Ukrainos
kariai ir trys milicininkai žuvo šalies rytuose per pastarąją
parą, pirmadienį pranešė saugumo pareigūnai Kijeve.
Milicininkai žuvo užklupti bombardavimo, kai patruliavo netoli
Makarovės miesto Luhansko srityje, o per tą ataką dar penki
pareigūnai buvo sužeisti.
Pareigūnai nurodė, kad šeši kariai žuvo per atskirus
incidentus, kurių metu taip pat buvo sužeisti devyni kiti kariai.
Vienas iš sužeistų karių vėliau mirė ligoninėje, vėliau
pranešė kariškiai.
Tuo tarpu pareigūnai prorusiškų sukilėlių tvirtovėje Donecke
nurodė, kad savaitgalį žuvo vienas civilis, o aštuoni buvo
sužeisti. Vienas tame mieste esantis naujienų agentūros AFP
žurnalistas pranešė vėl girdėjęs bombarduojant pirmadienį
paryčiais.
Separatistų vadovybė tame sunkiosios pramonės centre sakė, kad
per Ukrainos armijos sekmadienį vykdytą bombardavimą buvo sugriauti
trys namai netoli nuniokoto tarptautinio oro uosto, kurį vyriausybės
pajėgos stengiasi žūtbūt išlaikyti.
Pranešimai apie naujausias aukas buvo paskelbti tuo metu, kai
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį
rinkosi Briuselyje, ketindami aptarti neramumus Ukrainoje.
Rytų Ukrainoje formaliai tebegalioja paliaubos, bet diplomatiniai
šaltiniai sakė, kad ministrų susitikime bus ieškoma galimybių
įtikinti visas konflikto šalis laikytis taikos plano, kuris
rugsėjį buvo pasirašytas Minske, sąlygų.
Jau septynis mėnesius rytų Ukrainoje vykstančios kautynės
nusinešė per 4,1 tūkst. žmonių gyvybių, o dar beveik 10 tūkst.
žmonių buvo sužeisti, rodo Jungtinių Tautų statistika.
Separatistai ginklų nepritrūks
Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas, praeitą savaitę davęs interviu Vokietijos žiniasklaidai.
toliau laikėsi savo pozicijos dėl krizės Ukrainoje, vengdamas
atsakyti, iš kur Maskvos palaikomi separatistai gauna sunkiosios
ginkluotės – tik pareiškęs, kad už teisingą reikalo kovojantys
žmonės „visuomet gaus ginklų“.
„Iš kur jie gavo šarvuotųjų mašinų ir artilerijos
sistemų? Mūsų laikais žmonės, įsitraukę į kovą ir laikantys
ją teisinga, visuomet gaus ginklų“, – V.Putinas sakė duodamas
interviu, kurį Vokietijos televizija ARD parodė sekmadienį.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad tai ne esmė, – pridūrė
prezidentas. – Esmė – kad negalime turėti vienpusiško
požiūrio į problemą.“
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją, kad ji siunčia savo
reguliariąsias pajėgas į Ukrainą, siekdama padėti
promaskvietiškiems separatistams, įsitraukusiems į kautynes, kurios
per pastaruosius septynis mėnesius pareikalavo daugiau negu 4,1
tūkst. žmonių gyvybių.
V.Putinas tokius pareiškimus ne kartą neigė.