Per pusvalandžio trukmės interviu, transliuotą geriausiu eterio
laiku, V.Putinas gynė Rusijos sprendimą aneksuoti Krymą, bet taip
pat stengėsi palenkti į savo pusę vokiečių žiūrovų protus ir
širdis, sakydamas, kad Maskvos ir Berlyno santykiai dabar geresni
negu kada nors anksčiau ir kad būtų gaila netekti šių pasiekimų.
„Ar įmanoma rasti išeitį šioje padėtyje? Taip, esu
įsitikinęs, kad kelias yra“, – sakė V.Putinas, sukritikavęs
Ukrainos vyriausybę, kad ji naudojo jėgą, o ne dialogą su
oponentais rytuose ir tokiu būdu išprovokavo krizę.
„Pasakysiu tiesiai: mes labai susirūpinę, kad gali kilti
troškimas naudoti etninius valymus. Baiminamės dėl poslinkio link
neonacizmo. Ten esama žmonių su svastikomis ant rankovių ir
ginkluotųjų pajėgų su SS simboliais ant šalmų. Štai kodėl
bijome poslinkio ta kryptimi. Tai būtų katastrofa Ukrainos
žmonėms“, – aiškino Rusijos lyderis.
V.Putinas, kuris kadaise dirbo komunistinėje Rytų Vokietijoje
kaip Sovietų Sąjungos KGB karininkas ir gerai moka vokiečių
kalbą, duodamas šį interviu vilkėjo languotus marškinius, tamsų
švarką ir pilkas kelnes. Vokietijos televizija ARD nurodė, kad tas
interviu buvo duotas ketvirtadienį Vladivostoke.
V.Putinas, kuris beveik visą laiką kalbėjo rusiškai ir
pripažino padaręs klaidų, pridūrė tikintis, kad Ukrainos laukia
šviesesnė ateitis, tačiau tam reikalingas pagrindas, kuris leistų
visoms šalies mažumoms jaustis kaip namuose.
„Tai didi valstybė su didžiais žmonėmis, – sakė Rusijos
lyderis. – Tačiau, žinote, stinga vienintelio dalyko: supratimo,
kad norint būti sėkmingiems, stabiliems ir augantiems, kiekvienas
turi jaustis, kad yra savo namuose, kad ir kokia kalba jie kalbėtų
– vengriškai, rusiškais, ukrainietiškai ar lenkiškai.“
V.Putinas pridūrė, kad Krymo aneksija buvo teisėta pagal
tarptautinę teisę, taip pat demokratiška, nes už tą žingsnį
balsavo regiono parlamentas ir visuomenė per referendumą. Pasak
prezidento, Rusijos pajėgos ten buvo įvestos siekiant išvengti
kraujo praliejimo, tačiau Vakarų šalių reakcija jį nustebino.
„Mūsų nuomone, reakcija į tai, kas įvyko, yra visiškai
netinkama, – sakė V.Putinas, kurį, kaip ir interviu ėmusį
vokietį žurnalistą, televizijos prožektorių šviesoje pylė
prakaitas. – Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija niekaip
nepažeidė tarptautinės teisės.“
Rusijos vadovas, kurio poziciją palaiko daug žmonių buvusiuose
komunistiniuose rytiniuose Vokietijos regionuose, sakė, kad kartu su
šios šalies kanclere Angela Merkel deda pastangas atkurti ramybę
Ukrainoje.
„Mes tuo suinteresuoti ir ieškome bendro sprendinio, taip
pat bendro politinio pagrindo, – teigė jis. – Esame tam
pasiruošę, bet tai veiks tik dirbant kartu.“
Žurnalistui paklausus, ar jis padarė klaidų, V.Putinas atsakė:
„Paklausykit, klaidų visuomet daroma – tiek versle, tiek
privačiame gyvenime. Kiekvienas daro klaidų. Tačiau svarbiausia
laiku reaguoti, išanalizuoti ir suprasti, kad buvo padaryta klaida,
tuomet pakeisti savo elgesį – ne likti įstrigus aklavietėje, o
siekti surasti sprendinį.“
V.Putinas gyrė dabartinius Vokietijos ir Rusijos ryšius.
Vokietijos pramonės lyderiai buvo vieni iš atkakliausių oponentų
Europos Sąjungos ES sprendimui paskelbti ekonomines sankcijas
Rusijai.
„Jeigu pažvelgsite į atmosferą tarp Rusijos ir Vokietijos per
pastaruosius 10–15 metų, nežinau, ar anksčiau yra buvęs toks
geras laikotarpis. Aš taip nemanau. Galvoju, jog tai labai geras
pagrindas vystyti ne vien dvišalius santykius, bet ir ryšius tarp
Rusijos bei Europos Sąjungos, taip pat pasaulinius ryšius. Būtų
gaila visa tai prarasti.“