S. Lavrovas: „Vakarai nori pakeisti režimą Rusijoje“

Akylesni apžvalgininkai iškart pastebėjo, kad S.Lavrovas pats pavartojo žodį „režimas“, nors tiek jis, tiek kiti pareigūnai Maskvoje stengiasi pabrėžti, kad Rusija yra demokratiška valstybė.„Jie patys viešai skelbia, kad sankcijomis nori sunaikinti Rusijos ekonomiką ir sukelti protestų bangą. Vakarai aiškiai rodo, kad patys nenori keisti požiūrio, ir siekia pakeisti režimą mūsų šalyje“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Vakarams nuo Rusijos diplomatijos vadovo kliuvo ir dėl paramos Ukrainai, kurioje po lygiai prieš metus įsiplieskusių protestų Kijeve pasikeitė valdžia, o Maskvos remiamas prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo į Rusiją.

„Mūsų partneriai Ukrainoje nusprendė rizikuoti. Jie pamynė savo pačių demokratinius principus ir parėmė ekstremistus. Kaip sako chuliganai, jie norėjo mus „išdurti“ ir pažeminti“, – teigė S.Lavrovas, nors pati Rusija po revoliucijos Kijeve aneksavo Krymą ir ėmė sėti kruviną chaosą Rytų Ukrainoje.

ES ir JAV taiko sankcijas gana plačiam asmenų, siejamų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ratui ir svarbioms Rusijos finansų institucijoms. Dėl suvaržymų jau senokai smunka rublio vertė, o ekonomika ėmė smukti.

Šių metų rudenį Maskvoje jau pasitaikė viešojo sektoriaus darbuotojų demonstracijų, o lapkričio 30-ąją į gatves ketina žengti medikai.

Tiesa, S.Lavrovas pabrėžė, kad Rusija neketina nutraukti bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, bet pridūrė, jog buvusių santykių jau.

„Europos Sąjunga yra mūsų didžiausia kolektyvinė partnerė. Niekas nenori šauti sau į koją ir nutraukti bendradarbiavimo su Europa, bet visi supranta, kad verslo santykiai jau niekada nebebus tokie kaip anksčiau“, – sakė šalies diplomatijos vadovas per Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos posėdį. 

S. Lavrovas pridūrė, kad nepaisant geopolitinės įtampos, Rusija tęsia dialogą su dauguma šalių. 

„Su didžiąja dauguma šalių dialogą mes tęsiame, nėra jokios izoliacijos“, - tikino politikas. 

Ukrainos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad Rusija yra įvedusi 7,5 tūkst. savo karių į rytų Ukrainą, kur promaskvietiški separatistai jau kelis mėnesius kaunasi su vyriausybės pajėgomis.

„Deja, padėties stabilizavimas Ukrainos rytuose priklauso ne vien nuo mūsų, – sakė ministras Stepanas Poltorakas. – Išorinis veiksnys ir 7,5 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių buvimas Ukrainos teritorijoje yra destabilizuojantis veiksnys. Deja, tačiau tai trukdo mums sparčiai stabilizuoti padėtį mūsų valstybėje.“

S. Poltorakas pridūrė, kad dėl šios grėsmės Gynybos ministerija sieks padidinti Ukrainos karių skaičių.

„Planuojame padidinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas dėl šiuo metu esamų grėsmių“, – aiškino ministras.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad reformas, kurių tikslas – pasiekti europinį žmonių gyvenimo lygį, reikia pradėti kuo greičiau.

„Reformos turi startuoti nedelsiant. Jų tikslas – palaipsniui pasiekti europinius gyvenimo standartus, kad jau 2020 metais mes galėtume pateikti prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje. Kaip tik apie tai – koalicinio susitarimo projektas“, – sakoma penktadienį vakare Laisvės ir orumo dienos proga paskelbtame prezidento pareiškime

Jis priminė, kad pasirašyta, ratifikuota ir jau pradėta įgyvendinti Asociacijos su Europos Sąjunga sutartis.

„Jūs manote, kad tai įvyko automatiškai? Daug pastangų teko dėti man ir mūsų diplomatams, kad įveiktume Rytų spaudimą ir šantažą, išsklaidyti kai kurias Vakarų abejones ir svyravimus“, – sakė P. Porošenka.

Jis pabrėžė, kad iki Maidano diskusija apie pasirinkimą tarp ES ir Muitų sąjungos buvusi „tik akių dūmimas“.

„Anuomet mūsų kaimynai kartu su penktąja kolona Ukrainos viduje jau buvo viską nusprendę. Ir už mus, ir be mūsų“, – pareiškė P. Porošenka.

Vykdant reformą, prezidentas tikisi teigiamo efekto iš liustracijos.

„Atitinkamą įstatymą aš pasirašiau dar praėjusį mėnesį, ir numatytas jame valdžios švarinimas palengva įsisiūbuoja“, – pridūrė jis.

„Mes turime bendrus priešus, bendras problemas, ir kas svarbiausia – bendrą šalį. Ir visi be išimties norome normalaus vystymosi ir taikos, kurios link kelią atveria viso pasaulio pripažintas mano taikos planas ir Minsko protokolas“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, trišalės kontaktinės grupės dalyvis, yra įsitikinęs, kad šiuo metu federalizuoti Ukrainą reikštų griauti valstybę. 

„Vladimiro Putino pareiškimas, kad būtina federalizuoti Ukrainą, nėra naujas. Tokį reikalavimą, taip pat ir reikalavimą dėl mūsų valstybės nedalyvavimo blokuose, Kremlius kėlė gerokai prieš tragiškus įvykus Donbase“, – sakė L.Kučma, kurį cituoja savaitraštis „Zerkalo nedeli. Ukraina“ („Savaitės veidrodis. Ukraina“) straipsnyje „Tarp federalizacijos ir blokados“. 

L.Kučmos nuomone, Ukrainos federalizavimas būtų „ne mažiau pavojingas nei karinė agresija“ 

„Dabartinėmis sąlygomis tai reikštų valstybės griovimą“, – pridūrė buvęs Ukrainos prezidentas. 

Pasak jo, federalizavimo pavojus Donbaso atžvilgiu yra tas, kad tokiu atveju „neatsižvelgiama į paprastų piliečių interesus“. 

„Juo nori pasinaudoti savo interesais apsišaukėliai „regiono lyderiai“. Viso to pasekmės puikiai matomos katastrofinėje padėtyje DLR (Donecko liaudies respublikoje) ir LLR (Luhansko liaudies respublikoje). Tai akivaizdus federalizavimo grėsmės Ukrainos valstybingumui pavyzdys“, – pažymėjo L.Kučma. 

Jo nuomone, spekuliacijas Ukraino federalizavimo idėjomis galima įveikti valdžios decentralizavimu ir vietinės savivaldos reformomis, kaip ir numatyta prezidento Petro Porošenkos taikos plane, kuris yra Minsko susitarimų pagrindas. 

Be to, L.Kučma siūlo pereiti prie kitokių derybų formų padėčiai Donecko ir Luhansko srityse sureguliuoti. 

„Galima būtų grįžti prie Ženevos formato. Tuo pačiu galima būtų tęsti ir mūsų Minsko grupės darbą, jeigu tai būtų naudinga ir sprendimai būtų vykdomi. Nes aš nematau alternatyvos taikiam problemos sprendimui“, – pabrėžė jis, dar pridūręs, kad į problemos Donbase sprendimą reikia pritraukti daugiau politikų ir diplomatų. 

Jungtinės Amerikos Valstijos ir jos partnerės gali imtis griežtesnių sankcijų Rusijai, jei Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu, pranešė JAV Valstybės departamentas. 

„Su partnerėmis Europoje laikomės panašaus požiūrio kalbant apie tai, ko Rusija privalo imtis ir kokią kainą turėtų sumokėti, jei nesilaikys pasiektų susitarimų“, - penktadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo Valstybės departamento atstovas Jeffas Rathke. 

Anot pareigūno, Vašingtonas toliau palaiko ryšius su partnerėmis Europoje ir tęsia diskusijas dėl sankcijų Rusijai. J.Rathke tai pat teigė, kad „krizė Rytų Ukrainoje nebus sprendžiama kariniu būdu“.