Užgrūdinti čečėnų kariai, kurie po kruvinų konfliktų savo regione yra įgiję nemenką kariavimo patirtį, dabar kaunasi abiejose konflikto pusėse taip dar labiau pasunkindami Ukrainoje susidariusią padėtį.
Naujienų tarnyba „Reuters“ neseniai pranešė apie dešimtis Donecke matytų ginkluotų vyrų su karinėmis uniformomis, kurie treniruodamiesi savo stovykloje giedojo „šlovė Alachui“. Tai - iš buvusių Čečėnijos saugumo pajėgų karių suformuotas batalionas „Mirtis", kuris neseniai prisijungė prie prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose.
„Tai savanorių batalionas „Mirtis“, - kalbėjo kovotojų būrio vado pavaduotojas, prisistatantis slapyvardžiu Geluonis. - Donecko regione mūsų - beveik trys šimtai. Mes visi turime nuo 10 iki 20 metų patirtį mūšio lauke“.
Geluonies bataliono vyrai yra mirtini priešai su kita čečėnų grupe, kuri remia Ukrainos vyriausybės pajėgas. Jie šalies Rytuose kaunasi vieni prieš kitus.
Kai kurie Ukrainos pajėgas palaikantys kovotojai turi vakarietiškus pasus. Juos jie gavo po to, kai pabėgo iš Rusijos po dviejų kruvinų Čečėnijos karų. Jie tvirtina, kad Maskva yra jų ir Kijevo bendras priešas, o Čečėnija dabar yra okupuota Rusijos.
Tuo tarpu „Mirties“ batalionui vadovaujantis Geluonis kalba visai ką kitą. Anot jo, Čečėnija buvo sunaikinta po dviejų karų, tačiau dabar ten vėl įsivyravo taika ir ramybė. Ir esą taip atsitiko tik dėl to, kad vietiniai lyderiai susivienijo su Kremliumi.
Kovotojai „Mirties“ batalione pasakoja, kad iš pradžių jie kovojo prieš Rusiją Čečėnijos karuose, tačiau vėliau perėjo į kitą pusę. Dabartinio Čečėnijos vadovo tėvas Akhmetas Kadyrovas jiems tada suteikė amnestiją.
„Dabar mes esame buvę Rusijos armijos specialiųjų pajėgų kariai ir pareigūnai, karo veteranai“, - pasakojo Geluonis.
Prie jo šlaunies pritvirtintas šautuvas, o prie kepurės prisiūta nedidelė Čečėnijos vėliava. Vyras kalba rusiškai su stipriu kaukazietišku akcentu.
Čečėnijos separatistiniai judėjimai, kurių metu regionas siekė savo nepriklausomybės nuo Rusijos, buvo iš dalies užgniaužti po dviejų kruvinų karų. Tačiau tarp regiono islamistų grupių neramumai vis dar tęsiasi.
Visai neseniai ginkluoti kovotojai užpuolė ir nužudė policijos pareigūnus kontrolės poste prie Čečėnijos sostinės Grozno. Ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos, buvo vykdyta „antiteroristinė“ operacija, kurios metu žuvo bent 20 žmonių.
Smurto proveržis įvyko prieš pat Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinį pranešimą. Pats šalies vadovas iki tol gyrėsi, jog sugebėjo suvaldyti neramų regioną kartu su savo patikėtiniu, dabartiniu Čečėnijos prezidentu, Ramzanu Kadyrovu.
Rusija palanki Rytų Ukrainoje kovojantiems separatistams, tačiau vis dar atkakliai neigia, kad siunčia ten savo karius.
Kai kurie regione esantys kovotojai pripažįsta, kad yra tarnavę Rusijos kariuomenėje arba yra „išėję atostogų“. O Maskva tikina, kad Rytų Ukrainoje kovojantys rusai yra tik savanoriai.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
