JAV vadovaujamas aljansas praneša apie padažnėjusius Rusijos
karo lėktuvų skrydžius, ypač palei Baltijos valstybių sienas,
taip pat ties Norvegija, Didžiąja Britanija bei toliau į pietus
virš Atlanto vandenyno.
„Dialogui reikia dviejų, o Rusija kol kas nerodo jokio noro
nuoširdžiam dialogui“, – sakė naujienų agentūrai AFP NATO
atstovė Oana Lungescu.
„Ji taip pat negrįžta prie tarptautinės teisės normų
laikymosi ir savo tarptautinių įsipareigojimų bei atsakomybių
vykdymo; todėl siūlyčiau su klausimais kreiptis į Rusijos
vadovus“, – pridūrė ji.
Ji priminė, kad anksčiau šį mėnesį susitikę Briuselyje NATO
šalių užsienio reikalų ministrai sutarė, kad tarp NATO ir Rusijos
kariškių reikėtų reguliarių ryšių, siekiant „išvengti bet
kokių incidentų“, taip pat, kad NATO „palaikytų karinio ryšio
kanalus atvirus“.
Atsakydama į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir Krymo aneksiją
kovo mėnesį, NATO sustabdė visą savo bendradarbiavimą su Maskva,
bet pareiškė diplomatinius kanalus paliekanti atvirus.
Kitas NATO atstovas, Danas Termansenas, atskirai patvirtino, kad
derybose su Rusijos kariškiais yra jau ilga pertrauka.
„Nuo gegužės nebuvo jokio pokalbio tarp NATO karinių vadovų
ir Rusijos vyriausiojo gynybos štabo, bet ryšio linijos tebėra
atviros“, – sakė jis.
Šių NATO komentarų išvakarėse Lenkijos gynybos ministras
pareiškė susirūpinimą dėl „precedento neturinčio“ Rusijos
karinio aktyvumo didėjimo virš Baltijos jūros.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau minėjo apie 400
Rusijos karo lėktuvų perėmimo prie Aljanso sienų atvejų šiais
metais; tai yra dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.
NATO vis skundžiasi, kad Rusijos karo lėktuvų pilotai
nepraneša apie savo koordinates ar skrydžio planus; dėl to keliamas
pavojus civilių lėktuvų skrydžių saugumui.
Praėjusių metų pradžioje NATO ir Rusijos vadai įrengė
„karštąją ryšio liniją“, kuri leistų stiprinti
bendradarbiavimą ir generolai galėtų dažniau susisiekti.
Rusijos intervencija į Ukrainą sukėlė santykiuose su Vakarais
didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų, taip pat nerimą
rytinėse Europos šalyse dėl teritorinių Kremliaus ambicijų.
Reaguodama į tai NATO sustiprino savo karinę parengtį,
stengdamasi užtikrinti savo rytines nares, kad bus su jomis kartu
užsispyrusios Rusijos akivaizdoje.
Rusija, savo ruožtu, padidino savo karinį aktyvumą, rengia
daugybė karo lėktuvų skrydžių, kuriais bandoma NATO gynyba, karo
laivus siunčia į vandenis toli nuo savo krantų.