Nuo balandžio, kai prorusiški separatistai užgrobė kontrolę
rytiniuose regionuose prie sienos su Rusija, iki gruodžio 12 dienos
žuvo mažiausiai 4 707 kombatantai ir civiliai.
Iš jų 1 357 žmonės (beveik 30 proc.) žuvo per laikotarpį nuo
rugsėjo 5 dienos, kai buvo paskelbtos paliaubos, tačiau dalis tų
žmonių galėjo būti žuvę šiek tiek anksčiau, rodo pirmadienį
paskelbta statistika.
Nors pastarosiomis dienomis smurtas aprimo, nuolat įvykdavo
artilerijos susišaudymų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir
separatistų, o tie neramumai didina humanitarinę krizę, dėl kurios
daugelis civilių tame regione liko be tinkamo socialinio palaikymo.
„Konfliktas tęsiasi jau devintą mėnesį, o padėtis tampa vis
sunkesnė žmonėms, tebegyvenantiems rytuose“, – sakoma JT
žmogaus teisių aukštojo komisaro Zeido Ra'ado al Husseino pranešime.
Kijevo centrinė vyriausybė nutraukė finansinius ryšius su
separatistų kontroliuojamomis teritorijomis ir nebemoka pensijų bei
socialinių išmokų, baimindamasi, kad to lėšos gali atitekti
sukilėliams.
Tas sprendimas tikriausiai padidins rytuose gyvenančių žmonių
ekonominį ir socialinį pažeidžiamumą, pabrėžė Jungtinės
Tautos. Nors sukilėliai trokšta visiškos autonomijos, jų lyderiai
dar nėra sutvarkę savo finansų, todėl išlieka institucinis
vakuumas.
„Padėti, kurioje atsidūrė daugelis žmonių, įskaitant
laikomų prieš jų valią teritorijose, kontroliuojamose ginkluotų
grupuočių, gali būti kelianti pavojų gyvybei“, – sakė Zeidas
Ra'adas al Husseinas.
JT ataskaitoje taip pat pabrėžiami sistemingi žmogaus teisių
pažeidimai Krymo pusiasalyje, kurį kovą aneksavo Rusija.
Kankina priešus
Jungtinės Tautos (JT)
pirmadienį paskelbė ataskaitą, kurioje kaltina Ukrainos pajėgas ir
prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje kankinimais ir civilių
gyventojų apšaudymu nesirenkant taikinių.
JT apskaičiavo, kad per aštuonis mėnesius trunkantį
separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 4 634
žmonės, o dar 10 234 buvo sužeisti, bet pirmadienio ataskaitoje
sakoma, kad „tikrieji aukų skaičiai tikriausiai bus reikšmingai
didesni“.
Be to, ataskaitoje nurodoma, kad 5,2 mln. žmonių, gyvenančių
tame nuniokotame regione, padėtis atėjus žiemai toliau blogėja,
dėl visiško vietos infrastruktūros žlugimo namai liko be vandens
ir šildymo.
„Situacija darosi itin skaudi gyventojams, ypač – vyresniems
žmonėms, vaikams ir žmonėms, kuriais rūpinasi valstybė, daugelis
jų yra prie išgyvenimo ribos“, – nurodo JT žmogaus teisių
biuras.
27 puslapių studijoje kaltė už šią humanitarinę krizę
priskiriama ir provakarietiškai vyriausybei Kijeve, ir daugiausia
rusakalbiams separatistams, kurie balandį sukilo prieš Kijevo
valdžią.
„Vyriausybės pastangas apsaugoti Ukrainos teritorinį
vientisumą ir atkurti teisėtvarką konflikto zonoje lydėjo
savavališki sulaikymai, kankinimai ir žmonių, įtariamų
„separatizmu ir terorizmu“, priverstiniai dingimai, – sakoma
ataskaitoje. – Daugumą tokių žmogaus teisių pažeidimų, regis,
įvykdė tam tikri savanoriški batalionai arba Ukrainos saugumo
tarnyba (SBU)“.
JT nurodo, kad partizanai savo ruožtu yra kalti dėl
nusikalstamos valstybės pramoninių Luhansko ir Donecko regionų
dalyse, kurias jie kontroliuoja padedant „užsienio kovotojams“.
Čia turimi omenyje Rusijos specialiųjų pajėgų kariai, kurių
buvimą Maskva neigia.
„Teisėtvarkai vis labiau žlungant, daugiau žmogaus teisių
pažeidimų, tokių kaip nužudymai, kankinimai, pagrobimai dėl
išpirkos ir priverstinis darbas, ėmė vykdyti nariai ginkluotų
grupių, kurias remia vis daugiau užsienio kovotojų“, – sakoma
ataskaitoje.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris buvo išrinktas per
pirmalaikius rinkimus gegužę, po mėnesius trukusių protestų
žlugus Maskvos remtai šalies vadovybei, pažadėjo ištirti
įtarimus dėl jo pajėgų įvykdytų pažeidimų.
Tačiau teisių gynimo grupės mano, kad vienus sunkiausių
nusikaltimų vykdo Ukrainos ultranacionalistų savanoriai, kurie
aktyviai dalyvavo praėjusios žiemos liaudies sukilime Kijeve ir
vėliau prisidėjo prie kovos.
Maskva taip pat kaltina SBU grobiant separatistų šalininkus ir
sulaikant be jokių kaltinimų rusų reporterius, nušviečiančius
karą Rytų Ukrainoje.
JT ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į „ribotą
pažangą“, kurią Kijevas padarė tirdamas daugiau kaip 300
užsienio stebėtojų užfiksuotų atvejų, kai iš artilerijos
pabūklų nesitaikant buvo apšaudyti gyvenamieji rajonai.