A.B.Breivikui, nužudžiusiam 77 žmones per sprogdinimą ir
šaudymus 2011 metų liepos 22 dieną, skirta 21 metų laisvės
atėmimo bausmė, kuri gali būti pratęsta, terminui pasibaigus.
Jis sakė, kad šiais savo išpuoliais norėjo sustabdyti
„musulmonų invaziją“ į Norvegiją.
„Mes atsisakome išsiųsti kai kuriuos Breiviko laiškus saugumo
sumetimais. Mes parėmėme maždaug 220 laiškų, – sakė kalėjimų
administracijos atstovas Ylingas Faeste. – Galime
kontroliuoti jo ryšius, jam neleidžiama suburti tinklo, kuris
galėtų padaryti dar daugiau nusikaltimų“.
35 metų A.B.Breivikas yra nuteistas už žiauriausias žudynes Norvegijos istorijoje.
Iš pradžių A.B.Breivikas detonavo sprogmenų prikrautą
furgoną prie vyriausybinių pastatų komplekso Oslo centre, kur žuvo
aštuoni žmones. Vėliau tą dieną jis nužudė dar 69 žmones,
daugiausiai paauglius, šaudydamas tuometės valdančiosios Darbo
partijos jaunimo vasaros stovykloje Utiojos saloje netoli sostinės.
2012 rugpjūtį jis buvo nuteistas 21 metus kalėti su galimybe
laisvės atėmimą pratęsti, jeigu tebekeltų pavojų visuomenei.
Dabar jis tvirtina „atsivertęs“ į demokratiją, ir sako
norintis įkurti politinę partiją savo idėjoms skelbti taikiu
keliu, be jokio smurto.
Nuteistasis sako, kad tokiam sprendimui jį įkvėpė Graikijos
neonacistinės partijos „Auksinė aušra“ pasisekimas rinkimuose.
A.Breivikas pats susisiekė su Norvegijos dienraščiu „Verdens
Gang“ ir pasiskundė dėl jo korespondencijai taikomų suvaržymų.
Jo advokatas Geiras Lippestadas laikraščiui
sakė, jog jo klientas apskundė sprendimą perimti jo laiškus.
Laiškų turinio Y.Faeste naujienų agentūrai AFP neatskleidė.