Rublio nesugraibanti Rusija žada Ukrainai didelius nemalonumus

Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui.

Kreipdamasis į deputatus prieš balsavimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad atsisakydama neutralumo Ukraina rodo savo nusiteikimą pasukti Europos ir Vakarų link. 

„Tai ves integravimosi į Europos ir Euroatlantinę erdvę link“, - sakė jis.  

Prezidentas Petro Porošenka pažadėjo užtikrinti Ukrainai Vakarų valstybių karinę apsaugą, kai laimėjo rinkimus, organizuotus po to, kai vasarį Kijeve buvo nuverstas ankstesnis Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius. 

„Ukrainos kova už nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenumą tapo lemiamu veiksniu mūsų ryšiuose su pasauliu“, – P.Porošenka pirmadienio vakarą sakė užsienio ambasadoriams Kijeve. 

Ukraina įsipareigojo išlikti neutrali 2010 metais, smarkiai spaudžiant Rusijai. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, šalis siekė narystės NATO, bet Kijevas, kurį slėgė didelės korupcijos našta ir kurio ginkluotosios pajėgos išgyveno nuosmukį, niekada nebuvo laikomas tvirtu kandidatu. 

Tikėtina, kad šis sprendimas paveiks trapias taikos derybas, kurios, kaip P.Porošenka paskelbė pirmadienį, turi vykti šią savaitę Baltarusijos sostinėje Minske. 

P.Porošenka sakė, kad buvo susitarta, jog Kijevo ir sukilėlių derybininkai susitiks trečiadienį ir penktadienį, stebint Rusijos ir Europos pasiuntiniams. Prezidentas pažymėjo, kad tas susitarimas buvo pasiektas per konferencinį pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande – pagrindiniais Vakarų šalių tarpininkais Ukrainos krizėje. 

Prieš kelias dienas Ukraina jau užsitikrino karinę pagalbą iš Lenkijos. Pasak lenkų prezidento Bronislawo Komorowskio, Lenkija gerbia Ukrainos teisę ginti savo teritoriją nuo išorės agresijos. „Mes visiškai suprantame būtinybę šiandien didinti Ukrainos gynybinius pajėgumus. Todėl Lenkija rėmė ir remia Ukrainą, ir įvykdys NATO Niuporto viršūnių susitikimo sprendimus dėl Ukrainos gynybos sistemos priartinimo prie NATO standartų“, – sakė jis.

Teigiamai dėl paramos balsavo ir JAV senatas. Lapkričio mėnesį Pentagonas pristatė Ukrainai pirmąją iš 20-ies priešminosvaidžių radiolokacinių sistemų. Dabartiniu įstatymu leidžiama Ukrainai per trejus metus skirti 350 mln. dolerių vertės ginklų, gynybos įrangos ir instruktažo.

Tiesa, įstatymų leidėjai iš pradinio teksto pašalino svarbią sąlygą, kuria būtų buvęs žengtas retas žingsnis ir kuria Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai būtų buvęs suteiktas svarbios NATO nepriklausančios sąjungininkės statusas. Senato padėjėjai sakė, jog ta sąlyga buvo pašalinta paskutinę minutę, kad būtų užtikrintas galutinis priėmimas.

Ukrainos sprendimas panaikinti nuostatą, draudusią jai jungtis prie užsienio karinių blokų, yra Rusijai nedraugiškas žingsnis, kuris tik „pagausins nemalonumų“ dvišaliuose ryšiuose, antradienį pasakė Rusijos pasiuntinys prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO). 

„Tai nedraugiškas žvilgsnis mūsų atžvilgiu. Šis politinis vektorius tik pagausins nemalonumų ir aštrumo santykiuose. Mes tai vertiname neigiamai“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo diplomatą Andrejų Keliną.

Praeitą žiemą įvykusi revoliucija Kijeve sužlugdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus įtraukti Ukrainą į naują Kremliaus vadovaujamą bloką, kuris galėtų tapti varžovu NATO ir Europos Sąjungai (ES). 

Maskva taip pat buvo iškėlusi sąlygą, kad Kijevas turi susilaikyti nuo prisijungimo prie bet kokių karinių blokų, jeigu siekia sutarties, galinčios užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, per pastaruosius aštuonis mėnesius nusinešusį apie 4,7 tūkst. žmonių gyvybių rytų Ukrainoje. 

V.Putino požiūrį, kad NATO kelia didžiausią grėsmę šiuolaikinei Rusijai, dar labiau sustiprino pastaraisiais metais smarkiai padidėjusi įtampa tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl krizės Ukrainoje. 

„Iš esmės prašymas priimti į NATO pavers Ukrainą potencialia Rusijos karine priešininke“, – Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas perspėjo pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje. 

Pasak jo, Ukrainos sprendimas atsisakyti neutraliteto ir penktadienį JAV prezidento Baracko Obamos pasirašytas teisės aktas, numatantis naujas sankcijas Maskvai „sukels labai neigiamų pasekmių“. 

„Ir mūsų šalis turės į jas atsakyti“, – pabrėžė D.Medvedevas. 

Tuo pat metu Kremliuje prasidėjo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) viršūnių susitikimas, praneša naujienų agentūra RBK. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš renginio pradžią pasveikino Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką. Pasisveikinę šalių vadovai kalbėjosi akis į akį maždaug 10 minučių, vėliau į renginį atvyko ir Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas. 

Baltarusija buvo ir lieka ištikima savo kaip sąjungininkės įsipareigojimams KSSO“. Anot prezidento, jis į Maskvą atvyko ne „ko nors prašyti mainais į ką nors“, - Pasisakydamas KSSO posėdžio atidaryme teigė A. Lukašenka. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie asmenys šį susitikimą būtent taip ir apibūdina. 

Kremliaus spaudos tarnybos oficialiajame pranešime nurodoma, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos tarybos posėdyje dalyvauja tik šalių vadovai: V. Putinas, A. Lukašenka, S. Sargsianas, Kirgizijos vadovas Almazbekas Atambajevas, Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas, Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas ir KSSO generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža.