„Tai šalis, kuri pati tvirtina turinti atlikti esmines reformas
gynyboje, kovoje su korupcija, kad šalies aparatas geriau veiktų.
Jie patys sakė, kad tai užtruks keletą metų. Jie kalbėjo apie
šešerius metus. Nenoriu spekuliuoti, ar jiems reikės daugiau laiko,
tačiau bet kokiu atveju mes kalbame apie tolimą ateitį“, - pažymėjo
NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergo negąsdina tai, kad Ukrainos parlamento
sprendimas atsisakyti neprisijungusios šalies statuso galėtų dar
labiau pabloginti šalies santykius su Rusija. Pasak NATO atstovo,
tik patys ukrainiečiai turi teisę spręsti dėl prisijungimo prie
Vakarų aljanso.
„Tai pagrindinis principas - visos šalys turi teisę spręsti,
kokiam aljansui, užtikrinančiam jų saugumą, priklausyti. Kitos
šalys negali trukdyti Ukrainai pasirinkti“, - pridūrė J.
Stoltenbergas.
Ukrainos parlamentas antradienį atsisakė neprisijungusios
valstybės statuso, siekdamas galiausiai įstoti į NATO ir taip
papiktindamas Maskvą, kuri Vakarų aljanso ekspansiją į Rytus
vertina kaip grėsmę jos pačios saugumui. Rusijos užsienio reikalų
ministras Sergejus Lavrovas šį Kijevo žingsnį vadino neproduktyviu,
tik padidinsiančiu įtampą rytuose.